Šioje videopasakojimo dalyje sužinosite apie Rietavo dvarą ir Oginskių giminės palikimą.
Oginskių palikimas
Rietavo dvaras neatsiejamai susijęs su vienų didžiausių Lietuvos didikų – kunigaikščių Oginskių pavarde: nuo 1765 m. dvarą valdė 5 giminės kartos.
Mykolas Kleopas Oginskis išpirko Rietavą kaip nuosavybę su paveldėjimo teise ir ėmėsi kurti Oginskių rezidenciją. Nuo to laiko Rietavas, tipiškas medinis Žemaitijos miestelis su negrįstomis gatvėmis, ima įgauti visiškai kitą vaizdą: ateina Italijos architektūros elementai, ir Rietavas tampa mūriniu miestu su septyniais švytinčiais bokštais.
Po Mykolo Kleopo Oginskio mirties jo sūnus Irenėjus žengia caro valdžios laikais neįtikėtiną žingsnį: suvokdamas, jog baudžiavinis ūkis atgyveno, jis pradeda iš baudžiauninkų formuoti laisvųjų valstiečių luomą – raštingų ir gebančių savarankiškai ūkininkauti. Jis imasi daug įvairių priemonių šiam procesui kuo sėkmingiau įgyvendinti. Buvusieji baudžiauninkai netgi kviečiami į dvarą puotauti kaip svečiai.
Tačiau prieš 1863 m. sukilimą pasklinda žinia apie netikėtą šviesiojo kunigaikščio mirtį ir įvyksta skubotos bei mįslingos laidotuvės. Viena iš versijų teigia, jog kunigaikštis tiesiog suvaidino savo laidotuves, mat iš Vakarų plukdė ginklus būsimajam sukilimui ir kėlė įtarimų caro pareigūnams.
Tiek tėvas, tiek sūnus Oginskiai puoselėjo ir gastronomines idėjas – Rietavo dvaro virtuvėje buvo jungiamos senoji LDK tradicinė ir Prancūzijos gastronomija.
Patiekalas ir receptas
Pats patiekalo pavadinimas – Mėsos gabalas – jau duoda užuominų į senąją lietuvių virtuvę. Pačia sveikiausia ir labiausiai vertinama mėsa Oginskių dvare buvo jautiena, ji buvo laikoma mėsos sinonimu, nors XVIII–XIX a. daugelyje Europos šalių jautiena buvo laikoma pigia mėsa, skirta neturtingiems žmonėms. Archyvuose išlikę įspūdingų duomenų: švenčiant kunigaikštuko Bogdano krikštynas buvo iki dviejų tūkstančių porų krikštatėvių, o šioms iškilmėms ant specialių iešmų buvo iškepta 65 nupenėti buliai ir 50 meitėlių.
Antroji patiekalo ingredientų grupė – vadinamosios itališkos daržovės (porai, morkos, petražolės ir kt.), atkeliavusios pas mus Renesanso epochoje iš Italijos.
Trečioji grupė – bešamelio padažas, atkeliavęs į mūsų gastronominę kultūrą iš Prancūzijos.
Mėsos gabalo su bešamelio padažu receptas
Kokius 5 svarus minkštos jautienos aprišti gerai špagatu, užpilti vandeniu ir virti pasūdžius ir įdėjus įvairių šakninių daržovių (pagal skonį: morkų, pastarnokų, poro, saliero šaknies). Kai išvirs, nurišti špagatą, įdėti mėsą į skardą, supjaustyti riekutėmis, bet nepaskleisti, kad liktų viso gabalo forma. Tokią apipilti bešamelio padažu ir pusę valandos kepti krosnyje. Kas mėgsta, gali apipylęs mėsos gabalą bešameliu ant viršaus dar pabarstyti smulkintu olandišku ar šveicarišku sūriu. Bešamelį reikia gaminti iš svieste pakepintų miltų, sumaišytų su grietinėle ir plaktais kiaušinio tryniais.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
