Tokius skaičius „Vakarų ekspresui“ pateikė Palangos miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Vaidotas Kaklys.
„Vakarų ekspreso“ žurnalistai savaitgalį apsilankė paplūdimyje, šalia Palangos tilto. Čia jau buvo matyti sunkiasvorė technika, pastatytas laikinas darbininkams skirtas baltas namelis, taip pat – tiesiamas vamzdis, kuriuo turėtų būti pilamas smėlis. Tad panašu, kad darbai jau įsibėgėja.
Kodėl Palangos paplūdimiui prisireikė papildomo smėlio?
Techniniame darbų projekte yra aiškinama, kad dar 2012 metais buvo atliktas kranto ruožo, besidriekiančio nuo Palangos tilto iki Birutės kalno, tvarkymo darbai, po kurių paplūdimio plotis pietinėje pusėje vietomis padidėjo iki 84–86 metrų, o centrinėje dalyje – net iki 100–102 metrų.
Tuo metu aukštis ties apsauginio kopagūbrio papėde siekė apie 3 metrus. Šiaurinėje dalyje paplūdimys praplatėjo iki 91–96 metrų.
Tačiau po kiek laiko buvo pastebėti drastiški pokyčiai.
„Atlikus matavimus 2017 m. spalio mėnesį pastebėtas ryškus paplūdimio pločio sumažėjimas nagrinėjamame ruože. Per pastaruosius penkerius metus paplūdimio plotis pietinėje kranto ruožo dalyje sumažėjo nuo 86 iki 45–50 m, o šiaurinėje dalyje – vietomis nuo 102 iki 52 m“, – skaičiuojama techniniame projekte.
Bendrai kopagūbrio ir paplūdimio būklė visame Palangos paplūdimio ruože specialistų vis dar vertintina kaip labai bloga – ši atkarpa nuolat patiria intensyvią ardą audrų metu, ypač šiaurinė dalis.
Atliko išsamius tyrimus
Tad nuspręsta likviduoti šios problemos sukeltas pasekmes.
Darbų dokumentuose skelbiama, kad papildomas atvežtinis smėlis Palangos paplūdimiuose bus išpiltas iki gegužės 1 dienos. Šie darbai vyksta pavasarį, kadangi siekiama, jog išpiltas smėlis susigulėtų ir būtų atsparesnis ateinančios žiemos audroms.
Palangos miesto savivaldybės viešųjų pirkimų dokumentuose teigiama, kad atvežtiniu smėliu rangovas turi papildyti kranto ruožus nuo Birutės kalno iki Palangos tilto, taip pat nuo tilto iki Rąžės upės žiočių. Pirmojo ruožo ilgis siekia 1,68 km, o antrojo – 0,7 km.
Per pastaruosius penkerius metus paplūdimio plotis pietinėje kranto ruožo dalyje sumažėjo nuo 86 iki 45–50 m, o šiaurinėje dalyje – vietomis nuo 102 iki 52 m.
Taip pat akcentuojame, kad smėlis bus kasamas iš Preilos–Juodkrantės šiaurinio poligono, kuris nuo tvarkomo kranto ruožo nutolęs per 60–68 km.
Dar 2017 m. spalį kasant smėlį rajone buvo atlikti nuosėdų mėginių parazitologiniai ir mikrobiologiniai tyrimai. Jais buvo siekiama įvertinti kasamo smėlio tinkamumą paplūdimiams papildyti.
„Tyrimų rezultatai parodė, jog Preilos – Juodkrantės šiaurinio poligono smėlis neviršija leistinų sanitarinių higieninių reikalavimų normų ir yra tinkamas paplūdimio papildymui“, – teigiama poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.
Juose taip pat pažymima, kad smėlio kasimo rajone vyrauja išimtinai smėlingos nuosėdos: vidutingrūdis ir stambiagrūdis smėlis.
Iš viso Palangos paplūdimiuose turėtų atsirasti per 180 tūkst. kub. metrų tokio smėlio.
Kas nutiks žuvims?
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose yra teigiama, kad smėlio kasimo rajonas nepatenka į svarbius žuvų jauniklių atsiganymo arba mitybos plotus, tad darbai neturėtų daryti įtakos žuvų ištekliams.
Tačiau bet kuriuo atveju kasimo vietoje tam tikrų pokyčių išties bus.
„Smėlio kasimo darbai Baltijos jūroje lems laikiną ir lokalų dugno faunos išnykimą kasimo vietose, tačiau gretimos nepažeistos vietos sąlygos (lems – aut. past.) gana greitą pažeistų bendrijų atsistatymą. Prognozuojama, kad vidutiniuose smėliuose su maža įvairove dugno fauna galėtų visiškai rekolonizuoti dugną greičiau nei per vienerius metus, o smulkiuose smėliuose, kur įvairovė didesnė – šiek tiek lėčiau. Reikia pažymėti, kad visos tyrimų rajone sutinkamos rūšys yra plačiai paplitusios visame pietryčių Baltijos smėlėtame dugne, todėl poveikio retoms bestuburių rūšims kasimo darbai neturės“, – teigiama poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.
Laikinai paveiks dugno reljefą
Skelbiama, kad smėliui kasti bus naudojamos savaeigės žemsiurbės, kurios gali pasikrauti į triumus iki 2–5 tūkst. tonų smėlio per 3 valandas.
Prognozuojama, kad smėlio kasimo vietoje vyks lokalus fizinis dugno ardymas, susiformuos iškasos.
Specialistai skaičiavo, kad 2011 metais, kai buvo iškasta apie 150 tūkst. kub. metrų smėlio, jūros dugno reljefas atsistatė per maždaug 4 mėnesius. O štai 2012 m. iškasus apie 300 tūkst. kub. metrų smėlio dugno reljefo atsistatymas užtruko apie vienus metus.
„Reljefo formų atsistatymo laikas labiausiai priklauso nuo iškasamo smėlio kiekio bei kasimo rajono hidrodinaminio ir litodinaminio aktyvumo“, – pažymima poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.
Tiesiamas specialus vamzdynas
Palangos paplūdimiuose šiuo metu yra tiesiamas specialus vamzdynas, kuriuo smėlis iš žemsiurbės bus atgabenamas tiesiai į krantą.
„Žemsiurbe smėlis kasimo rajone įsiurbiamas ir plukdomas į Palangos paplūdimių rajoną. Žemsiurbė inkaruojama priekrantėje (7–8 m gylyje) ir lanksčia jungtimi prisijungia prie sumontuotos vamzdynų rifuliacinės sistemos (ant pontonų). Žemsiurbės siurbliais smėlis iš triumų vamzdynais transportuojamas į paplūdimio zoną„, – apie darbų procesą aiškinama darbų dokumentuose.
Krante atplukdytas smėlis taip pat bus išstumdomas ir buldozeriais.
