Bankrutuojančiuose padaliniuose dirba 1 571 lakūnas ir 3 134 įgulos darbuotojai. Tai – maždaug du trečdaliai visos „Norwegian“ darbo jėgos. Be šių darbuotojų liks tik 700 lakūnų ir 1,3 įgulos darbuotojų. Oro linijos padalinius dar turi Norvegijoje, Prancūzijoje ir Italijoje – šiems, tikinima, paskelbti bankrotai įtakos neturės.
Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad bendrovė Švedijoje ir Danijoje, priešingai nei Norvegijoje, nesulaukė vyriausybių finansinės paramos – todėl neliko nieko kito, kaip tik skelbti bankrotus.
„Norwegian“ finansinės bėdos nebuvo naujos, o jas tik dar labiau pagilino dabartinė koronaviruso keliama krizė. Beveik visi bendrovės skrydžiai yra atšaukti, ir nors „Norwegian“ jau pasiekė dalis vyriausybės suteiktos paskolos, gautų pinigų toli gražu nepakanka padengti fiksuotas išlaidas. Praėjusią savaitę buvo atskleista, kad „Norwegian“ nebeturėjo iš ko išmokėti balandžio algų.
Oro linijų vadovas Jacobas Schramas pranešime spaudai teigė, kad „koronaviruso įtaką oro linijų pramonei neturi precendento“.
Prognozuojama, kad oro linijų bendrovių pajamos dėl koronaviruso pandemijos 2020 metais sumažės 55 proc., arba 314 mlrd. JAV dolerių.
