Tačiau po maždaug šimto metų ispanų valdymo, anglai išstūmė ispanus ir 1625 m. sala tapo Didžiosios Britanijos kolonija. Nuo tada į salą imta gabenti juodaodžius vergus iš Afrikos. Dėl to šiandien šios kilmės žmonių yra devyni iš dešimties salos gyventojų.
1966 m. Barbadosas paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, tačiau liko Tautų Sandraugos dalimi. Todėl – kaip ir kitų Tautų Sandraugos šalių – oficiali valstybės vadovė yra Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II.
Didžioji dauguma Barbadoso gyventojų yra krikščionys. Ir ne šiaip sau krikščionys, o linksmi krikščionys, linksmai išpažįstantys krikščionybę. Kartą grįždami iš paplūdimių namo savo miestelyje pamatėme bruzdančią bažnyčią. Užeisim, pagalvojome, vis tiek ne kažką veikiame. Bažnyčioje vyko mišios, bet tokios, kokių dar gyvenime nesu matęs.
Vidun žengėme nedrąsiai, nes turiu ir tokios patirties, kai įžengus į bažnyčią, kurioje vykdomos apeigos, buvau daugiau arba mažiau grubiai išvarytas. Neminėsiu konkrečių šventovių, tik pasakysiu, kad iš Daugpilio cerkvės už netinkamą aprangą buvau išvarytas gana brutaliai, o iš vienos Esfahano mečetės Irane dėl nebuvimo musulmonais buvome išprašyti ne taip efektingai, bet ne mažiau efektyviai.
Prašė jaustis kaip namuose ir pasimelsti. O meldžiasi jie irgi ne taip, kaip pas mus.
Dėl to nenuostabu, kad vidun slinkome gana atsargiai, tikėdamiesi bet ko. O įslinkus buvome sutikti tarsi Holivudo žvaigždės, nepaisant mūsų beveik paplūdimio aprangos. Juodaodžiai maldininkai sutiko mus kaip brolius – į svečius pasivadino, prie stalelio pasodino. Prašė jaustis kaip namuose ir pasimelsti. O meldžiasi jie irgi ne taip, kaip pas mus. Jokios pagarbios ar baimingos atmosferos ten nėra, žmonės Barbadose dievą garbina dainomis, plojimais ir gera nuotaika. Nėra nieko panašaus į žmonių šiurpinimus paskutine teismo diena, skaistyklomis, pragaro kančiomis ar panašiais bauginimais.
Pasėdėjome mes toje bažnyčioje, paplojome, palingavome ir išėjome susižavėję, kad bažnyčiose gali būti ir nenuobodu. Paklausiau mūsų apartamentų šeimininkų dėl to jų nuolatinio dainavimo visur. Atsakymas buvo toks, kad bajanas dainuoja visada – ir džiaugdamasis, ir liūdėdamas.
Barbadose gimusi garsi JAV dainininkė Rihanna. Mums šią informaciją suteikti jautė reikalą kiekvienas su mumis kalbėjęs vietinis. Ir kiekvienam jų nuoširdžiai atsakydavau: – „Ačiū, man jau pranešė“.
Oficiali Barbadoso kalba yra anglų, tačiau klausant vietinių tuo galima suabejoti. Afrikietiškos kilmės bajanai iki šiol išlaikę Vakarų Afrikos dialektą, kurį norint suprasti reikia įtempti ausis bei smegenis ir po keliskart prašyti, kad pakartotų. Kai bajanai kalbėdavosi tarpusavyje, suprasdavau tik kai kurias žodžių nuotrupas, ir atrodė, kad anglų kalbos pamokose praleistas laikas buvo veltui iššvaistytas. Gerai bent tiek, kad vietiniai, pamatę, kad užsieniečiai karpo ausimis, pradeda kalbėti normalia, aiškiai suprantama anglų kalba.
Kokios kainos?
Kalbant apie turistams aktualias kainas – maisto ir paslaugų, tai jos yra kiek aukštesnės nei Lietuvoje, galbūt panašios į esančias JAV. Barbadosas nėra pigi šalis. Pagal ekonominį išsivystymą, tai viena turtingiausių Karibų regiono valstybių.
Gerai tai, kad viešbučių ar apartamentų kainos nėra nesveikai išpūstos, kiekvienas turistas gali rinktis pagal kišenę. Mūsų patogus būstas su dviem miegamaisiais, virtuve ir balkonu, beveik įsikišusiu į banguojančią smaragdinę jūrą, kainavo 64 JAV dolerius per parą. Žinoma, jos kiek priklauso ir nuo sezoniškumo.
Geriausia rezervuotis kambarius iš anksto, nes pavėlavus pasirinkimas žymiai mažėja, ir kainos auga. Ir nepamirškite paprašyti paimti jus iš oro uosto. Daugumos apartamentų savininkai šią paslaugą teikia nemokamai.
Ir kur neteiks, kai konkurencija dėl atvykstančių turistų yra didelė, nes turizmas yra vienas iš Barbadoso ekonomikos variklių. Šalis taip pat neblogai uždirba iš cukraus pramonės, nes cukranendrės čia auga visur. Kitos kultūros Barbadoso dirvožemio nelabai mėgsta, bet cukranendės čia bujoja užimdamos keturis penktadalius dirbamos žemės.
Neblogai uždirbama ir iš romo gamybos, nes jis čia yra duona, druska, vanduo ir geriausias suvenyras lauktuvėms. Ir ne bet koks romas, o „Mount Gay Extra Old“. Tai viena brangesnių rūšių, labai geros kokybės ir ne per labiausiai brangus. Pusė litro gali kainuoti 10 eurų – priklausomai nuo parduotuvės.
Neblogai uždirbama ir iš romo gamybos, nes jis čia yra duona, druska, vanduo ir geriausias suvenyras lauktuvėms.
Viena iš įdomesnių atrakcijų tą padaryti yra romo parduotuvėlės, kurios yra labai populiarios tarp vietinių. Užėjęs į tokią gali ne tik nusipirkti ypač gero romo, bet ir įdomiai šnektelėti su vietiniais, jei tik suprasi, ką jie šneka. Vietiniai čia renkasi aptarti pasaulio aktualijų.
Vienas iš populiariausių patiekalų Barbadose yra žuvys skraiduolės. Penktadieniais Oistino miestelyje vyksta žuvų turgus, kuriame apsilanko bene pusė salos gyventojų. Tai gali būti visai įdomi atrakcija, o žuvų mėgėjams – tikras rojus. Turgus vyksta iki vėlumos. Jame dominuoja žuvys skraiduolės, kurių atvaizdas puošia ne tik valstybės monetas, bet ir oficialius dokumentus.
Dar įdomus dalykas Barbadose yra draudimas dėvėti kamufliažo spalvos drabužius. Ši spalva skirta tik kariuomenei. Už tai gresia visai nevaikiška bauda. Būčiau to net nežinojęs, jei nebūčiau dėvėjęs būtent tokios spalvos šortų. Sužinojęs ėmiau jaudintis ir svarstyti ką čia daryti, bet pamatę mano nerimą vietiniai mojo ranka ir sakė, kad prie užsieniečių dėl šio pažeidimo tvarkos sergėtojai nekimba.
Vieną pusę Barbadoso salos skalauja Karibų jūrą, o kitą Atlanto vandenynas. Renkantis nakvynę, siūlau likti prie Karibų jūros, nes ji yra šilta ir pakankamai tanki. Čia susikoncentravę ir didžioji dalis viešbučių.
Atlanto vandenyno pakrantė dažnai būna vėjuota, vanduo ne toks šiltas, didesnis bangavimas ir daug pavojingų povandeninių srovių. Tačiau čia tikras grobis banglentininkams. Kaip ten bebūtų savo vandens rojų Barbadose atras kiekvienas.
