Batumis tikrai gali paserviruoti gero oro. Sezonas oficialiai čia prasideda birželį, tačiau turistai drąsiai renkasi jau nuo gegužės. Vietiniai pasakoja, kad iš esmės vasarą gali nelyti labai ilgai, bet vieną dieną gali ištisai lyti, kitą būti labai karšta. Tiesa, kartais net orų prognozėmis tikėti neverta, šalia esantys kalnai padiktuoja savo ritmą ir sudėlioja viską taip, kaip nori. Vis dėlto, kad lytų visą kelionę, pasitaikyti beveik negali.
Dažniausiai į ilgesnius šiltų orų etapus įsimaišo tik kelios lietingos dienos. Aišku, jei ištraukėte tokį nesėkmingą loterijos bilietą – rasite, ką veikti. Valgysite bene skaniausią pasaulyje maistą, juokiasi vietiniai. Tačiau šansų, kad pabuvę mažiausiai tris ar keturias dienas, nerasite gero oro properšos pakeliauti po nuostabią gamtą – beveik nėra.
Batumio palydovai
Pradėkime pažintį nuo paties miesto. Manau, pasakojimą reikėtų pradėti ne nuo gražuolių objektų ar pakrantės, bet nuo kiekvieną turistą Batumio mieste džentelmeniškai lydinčių palydovų. Jie prisistatys vos įžengsite į miestą.
Įspūdinga ir miela, to tikrai nepamatysi dažname mieste. Batumyje ant kiekvieno kampo, kiekvienoje atkarpoje ar prie kiekvieno objekto jus palydės šunys. Ne mažyčiai šuniukai, o suaugusiam žmogui iki ar virš kelio ūgtelėję keturkojai. Įdomu tai, kad visi paženklinti – miesto, nė vienas nenušiuręs, oda žvilga, akys gyvos.
Bet būtina pasakyti, kad jie labai gerai žino savo vaidmenį. Per keturias dienas neteko girdėt nė karto, kad sulotų. Nesiprašo glostymų, nelenda po kojomis – tik lydi. Vienas ar keli palydi viena gatve, čia prigula ir perduoda „pamainą“ kitam. Nuo dalmatinų, haskių iki labradorų – štai tokia įspūdinga palyda laukia kiekvieno turisto. Šiuos šunis prižiūri ir maitina miestiečiai, tiesiog – kiekvienas pagal išgales.
Pakrantės meilė
Grįžtant po pasivaikščiojimą Batumiu – pradėkime nuo moderniosios dalies. Vienu iš miesto simbolių laikoma unikali pasmerktų įsimylėjėlių Ali ir Nino skulptūra. Menininkę Tamarą Kvesitadzę 2010 m. sukurti judančią skulptūrą įkvėpė tragiška meilės istorija, pasakojanti apie neleistiną meilę, įsiplieskusią tarp azerbaidžaniečio musulmono Ali Širvaširo ir gruzinės krikščionės Nino Kipiani.
Ši skulptūra – tai dvi permatomos figūros, sudarytos iš vienas ant kito sudėtų segmentų. Jos nuolat juda, slenka viena link kitos ir galiausiai susijungia į vieną, o vėliau – vėl išsiskiria. Pasak menininkės, tai meilės, kuri įveikia visas kliūtis, simbolis.
Šalia įspūdingosios skulptūros nusidriekusi visa modernioji miesto dalis – dangoraižiai, prašmatnūs viešbučiai ir restoranai. Vakare juokais galima jį pavadinti mažyčiu Las Vegasu, nes senuosius pastatus pasiglemžia tamsa, ir pasijunti šviesų ir šurmulio apsuptyje.
Vienas geriausių būdų pasimėgauti puikiu modernios pakrantės ir įspūdingos gamtos reginius – plaukimas jachta. Žvilgsnis nuo Juodosios jūros į Batumio pakrantę – tiesiog nepakartojamas.
Pasivaikščioti po Batumį – tikrai yra reikalų. Ne veltui šio miesto pakrantė tituluojama viena ilgiausių Europoje. Einant palei pakrantę iš vienos pusės matysite Juodąją jūra, skalaujančią akmenų nusėtą pilką paplūdimį, o kitoje dangoraižius.
Bet neilgai trukus vaizdas ims keistis, o kontrastai jus tikrai nustebins. Visai šalia statomo naujutėlaičio dangoraižio, neįtikėtino dydžio daugiabutis, regis, statytas net keliais etapais, nes matyti, kad viršutiniai aukštai lyg iš kitos „eros“. Galbūt susigundysite pasisukinėti po rajonus, kur namai vis dar susisaistyti nelengva buitimi – virvių, ant kurių įmantria technologija kabinami skalbiniai, tarp namų apstu.
Pamatyti šią miesto autentiką, būti liudytojais to miesto veido, kuris po truputį keičiasi ir juda modernizavimo link – labai įdomu.
Grįžtant prie paties miesto ir lankytinų jo objektų – tikrai verta apsilankyti puikioje Europos aikštėje, Batumio Piazza aikštėje, pasigrožėti Medea statula, prasieiti Batumio bulvaru ir miesto katedra. O temstant, miesto panorama siūloma pasigrožėti pasisukant apžvalgos ratu, prie kurio visai šalia yra dar vienas Batumio simbolis, viliojantis puikiu apšvietimu – „Alphabet Tower“.
Nuo krioklio iki susijungiančių upių
Kiekvienas lietuvis ras, ko patirti ne tik pačiame mieste, bet ir jo apylinkėse. O svarbiausia, patirti to, ko Lietuvoje tikrai nepatirsi. Viena iš įdomybių – žuvų turgus, kuris gal nesužavės savo estetika, bet pamatyti ant prekystalių aštuonkojus ir krevetes – galima ne kasdien. Aišku, visa šalia galima prisėsti kavinėje ir paskanauti visai ką tik pagautos žuvies.
Palyginti netoli nuo turgaus, vos kiek pavažiavus, galima pasimėgauti nepakartojamu gamtos grožiu – įspūdingu Botanikos sodu. Šis yra tikrai nemažas, todėl reikėtų pasiruošti nemenkam fiziniam iššūkiui, įvertinant dar tai, kad kelias kalnuotas – tai aukštyn, tai žemyn. Vis dėlto tikrai verta – išvysite kelias nepakartojamas panoramas, citrusinių vaisų, rožių bei retų augalų sektorių. Taip pat augalų iš kitų regionų – nuo japoniško sodo iki Australijos, Naujosios Zelandijos, Amerikos ar Himalajų augmenijos.
Įspūdį tikrai palieka ir kelios visai šalia Batumio esančios tvirtovės – Gonio ir Petros. Būtina aplankyti bent vieną, o geriausia – abi. Įspūdingo grožio ir didingumo statiniai, kurie išlikę nuo senųjų amžių. Mūrai net alsuoja didybe, akis mato grožį, kurio, deja, kameros nepajėgios užfiksuoti.
O kaip vyšnia ant torto Batumio turistams pateikiami du gamtos stebuklai – kriokliai ir dvi įspūdingai susijungiančios upės. Kiek pavažiavus nuo miesto imi rimti, alsuoja kalnai, akiai neįprastai ryški ir sodri žaluma.
Keliaujant krioklių link nepraleiskite progos sustoti prie unikalios vietos, kur susijungia dvi upės – viena atiteka iš Turkijos, o kita – iš kalnų. Įdomu tai, kad upių vanduo vizualiai nesusimaišo ir aiškiai plika akimi matyti jų sandūra. Atitekanti iš Turkijos – žydra, o iš kalnų – ruda. Reginys tikrai įspūdingas.
O galiausiai pasiekiami ir kriokliai. Vieta, į kurią verta vykti net ir lietingą dieną, kad tik išvystumėte. Vieta, kurioje prisimeni gamtos didybę. Tai – Adžarijos regiono pasididžiavimas, iš kur atsivešite nuotraukų, kurios tikrai bus prisimintos ir peržvelgtos ne vieną kartą, net tada, kai kelionė jau bus pasibaigusi.
Žurnalistės kelionę finansavo Adžarijos turizmo departamentas, bet įtakos turiniui tai neturėjo.
