Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Kadaise Garliava tebuvo gatvinis kaimas, kuris, nutiesus reikšmingą kelią, pradėjo sparčiai augti. Garliavos įkūrimo metais laikomi 1809-ieji, kuomet grafas Juozas Godlevskis čia pastatė katalikų bažnyčią.
Paminėtina tai, kad tuomet Garliavos pavadinimas buvo kitoks – savo garbei grafas vietovę „pakrikštijo“ į Godlevą (Godlewo). Dabartinis miesto pavadinimas oficialiai pradėtas naudoti tik maždaug prieš šimtą metų.
Tas pats grafas Juozas Godlevskis fundavo ne tik katalikų bažnyčios, bet ir sinagogos bei medinės evangelikų liuteronų bažnyčios statybas.
Būtent nuo tada prasidėjo ir Garliavos evangelikų liuteronų istorija (1818 m. įsteigta šios religinės bendruomenės parapija). Maždaug apie 1860–1870 m. Garliavoje iškilo jau mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Taip, ta pati, kurios irimo kančias, eidami pro šalį, daug metų nužvelgdavo garliaviškiai.
Iki Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia turėjo dailų bokštą, iš toli švietė savo baltumu. Negandų laikotarpiu iš liuteronų šventovės pradanginti galingi varpai, sunaikintas interjeras, susprogdintas bokštas.
Apgriautas pastatas iš naujo atgimė tarpukariu bei toliau tarnavo sakraliniams žmonių poreikiams.
Antrasis pasaulinis karas vėl prisidėjo draskant vertingo architektūrinio objekto likimą. Aplopyta ir jau gerokai pasikeitusi bažnyčia sovietiniais laikais visiškai nebepriminė maldos namų. Čia buvo antrinių žaliavų supirkimo punktas, paskui veikė kailių ir odų perdirbimo cechas.
Tik po daugelio metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, smarkiai pakitusi bažnyčia perduota evangelikų liuteronų bendruomenei. Žinoma, tuomet statinio sutvarkymo darbams reikėjo milžiniškos pinigų sumos, kurios bendruomenė taip ir nesurado... Beliko varganą pastatą parduoti.
Ilgai žmonės stebėjo byrančią Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčią, svarstė, ar ji bus atstatyta, o gal visai nugriauta.
Panašu, kad liūdniausias scenarijus praslinko pro šalį. Šiandien čia vyksta permainos...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
