Regiono, kuris per pastaruosius trisdešimt metų tapo viena iš lankomiausių turistų vietų Turkijoje, istorija siekia Hetitų civilizaciją (1800 m. p. m. e.). Vulkaniniai procesai suformavo kalvas, panašias į piramides ir peraugusius grybus, vadinamus fėjų kaminais. Milžiniškais kurmiarausiais nusėtuose slėniuose vietiniai įsirengė urvus, tunelius, miestus.
 |
| Be Sienų nuotr./Fėjų kaminai |
Penkias valandas praleidome naktiniame autobuse ir brėkštant naujai dienai buvome vieninteliai turistai stovintys Goreme, pagrindiniame regiono miestelyje. Naktį intensyviai snigo ir Kapadokija mus pasitiko apsiklojusi keliasdešimties centimetrų storio balta skraiste. Pamačius surrealistinį urvinio miestelio vaizdą veidai nušvito – pamiršome ir miegus, ir šalčius.
 |
| Be Sienų nuotr./Vienoje iš Fėjos kaminų ertmių |
Susiradome savo urvanamį. Šeimininkas pusryčiams paruošė turkų nacionalinį omletą „melemen“ ir pasistiprinę išžygiavome. Iš pradžių lakstėme nuo vieno urvo prie kito fantazuodami, kas juose vyko prieš tūkstančius metų, kol priėję slėnį nutarėme keliauti iki jo pabaigos arba aklavietės. Šešių valandų kelionėje bridome per pusnis, lindome pro tarpeklius, ropojome tuneliais, čiuožėme uolomis, o galiausiai pasiekėme viršukalnę, ant kurios išdidžiai plevėsavo Turkijos vėliava. Žvelgdami žemyn į įveiktą maršrutą jautėmės kaip palaiminti užkariautojai.
 |
| Be Sienų nuotr./Įveikus Kapadokiją |
Nenorėjome grįžti atgal, tad judėjome į priekį ir priėję miestelį atradome vėlyvus pietus bei Hanaką – dervišų maldos namus. Musulmonų asketai, praktikuojantys sufizmą, žymūs savo besisukančiais šokiais. Stebėti jų meditaciją buvo įdomu ir tuo pačiu sudėtinga, nes miego ar transo pagauti abu kelis kartus knaptelėjome.
 |
| Be Sienų nuotr./Dervišai |
Pavargusius kūnus autobusas parvežė į Goreme, kur laukė prikūrentas urvas, karšti sumuštiniai bei nauji draugai rusai. Bendraamžiai Ana ir Sergejus pasakojo apie situaciją savo šalyje, valdžios problemas, propagandą televizijoje, jaunimo protesto akcijas, kuriose dalyvauja ir patys. „Taip Putino valdymas labiau diktatūra nei demokratija, bet laukiniu laikotarpiu to ir reikėjo, dabar norisi daugiau dialogo ir laisvės. Nėra kitos stiprios figūros, o ir Putinas asocijuojasi su stabilumu, progresu. Po visų protestų ir patys balsuojame už jį, daugiau nėra už ką. Reali opozicija neegzistuoja, nes prezidentui ji nereikalinga“, – pasirinkimo paradoksą įvardino Sergejus.
 |
| Be Sienų nuotr./Kapadokija sniege |
Mes daugiau klausėme nei kalbėjome ir paneigę išankstinį jaunųjų rusų įsivaizdavimą apie „pribaltiką“, pakvietėme aplankyti Lietuvą. Prigulus, užmerkus akis ir toliau skriejo snieguotos uolos su besisukančiais dervišais viršukalnėse.
