Paskandavę su protestuotojais norėjome įamžinti policininkus, bet jiems ši mintis nei kiek nepatiko. Nuotraukas liepė ištrinti, argumentuodami po ranka saugiai įsitaisiusiais automatais. Įsijautėme į karo reporterio žaidimą ir tęsėme nesėkmingus bandymus fotografuoti, kol pareigūnų kantrybė neišlaikė ir jie nedraugiškai palydėjo mus iš aikštės.
 |
| Be sienų nuotr./Komunistų mitingas Ankaroje |
Gal ir pats laikas, nes turėjome skubėti į Indijos ambasadą, kur mūsų laukė vizomis paženklinti pasai. Per keturias dienas už 58 $ įgijome leidimą tris mėnesius keliauti Indijoje. Šeimininkai pasiūlė atšvęsti ir visi kartu išbandėme turkiškas pirtis – „Eynebey“ hamam‘ą. Kiekvienas atvykėlis už 17 lirų (25,5 Lt) gauna gultą dviviečiame persirengimo kambaryje, tapkes ir rankšluostį klubams apjuosti.
Žengiame į garuose skendinčią balto marmuro erdvę – kampuose nuo žemės iki juosmens siekiančios kriauklės su dubenėliais skirtais vandeniui semti, viduryje – dešimties kvadratinių metrų marmurinė lakta. Ant jos darbuojasi prausėjai – masažistai. Kiekvienas bent po penkis kartus paklausia ar nenorėtume dešimties lirų vertės masažo, o išgirdęs „ne“ dar kelis kartus pasitikslina. Išsirinkę favoritus atsiduodame į vyriškas rankas.
 |
| Be Sienų nuotr./Hamamas |
Maniškis 56 metų Muhamet tikras turkas – tamsūs žilstelėję plaukai, vešlūs ūsai, tamsi oda, apvalus plaukuotas pilvukas, šiurkščios tabaku dvelkiančios rankos ir nei žodžio angliškai. Bandžiau išsirinkti patyrusį, gavau grubų ir stiprų. Iš pradžių trynimas aštria lyg švitrinis popierius pirštine. Jis stengiasi kiek įmanydamas, juk klientas turistas, tai reikia parodyti kokybę. Nugremžia ne tik mirusią, bet ir gyvą odą. Meta pirštinę šalin, griebia maišą ir paskandina mane baltame, salstelėjusio ūkiško muilo patale. Kiek išgalėdamas minko į kietą laktos paviršių įsirėžusį kūną. Pastebi, kad pėdos jautrios ir karts nuo karto skardžiai juokdamasis pakutena padus. Galiausiai pasodina prie kriauklės ir ant įkaitusio kūno dubenėliu pildamas karštą vandenį trina rankas, šonus, kojas. Baigęs klausiamai žiūri į mano skausmo ir pykčio perkreiptą veidą, o aš per sukąstus dantis išpyškinu – „tešekiuler“. Jaučiuosi dėkingas, kad procedūra baigėsi.
 |
| Be Sienų nuotr./Pauliaus procedūr |
Visai priešinga Pauliaus patirtis. Nedaugiau 50 kilogramų sveriantis siauraakis tylenis lyg stirna grakščiai šokinėjo aplinkui .Tą pačią seką atliko švelniau ir plastiškiau, gerokai ilgiau užtruko minkydamas nugaros raumenis. Iki pilno paveikslo tetrūko, kad viską pabaigęs masažuotojas pasisuktų į Paulių ir į porą sudėjęs rankas nusilenktų, nes kelionės draugas dar ilgai atrodė lyg palaimą pasiekęs vienuolis, rymantis šalia marmurinės kriauklės.
