Baigę žygį Himalajais, sostinėje neužsisėdėjome. Atstatėme jėgas be soties kimšdami Katmandu kavinėse ir kaip reikiant pavakaroję su Iceland Peak‘ą pasiekusiais lietuvaičiais. Mūsų trijulę papildė du trisdešimtmečiai. Argentinietis banglentininkas Lukas planavo prisijungti senokai, o netikėtai sutiktas lietuvaitis programuotojas Rokas per naktį priėmė paskutinės minutės pasiūlymą. Surinkome visą baikerių klubą: trys Pulsarai, Yamaha ir čioperiukas Bajaj Avenger. Vienas paskui kitą riedame vingiuotais kalnų keliukais. Apsiniaukęs dangus suraižytas liepsnojančiu kalaviju pradeda griausmingai verkti. Pakelės užeiga priglaudžia vakarienei ir nakvynei uodų tinklelyje.
 |
| Be sienų nuotr./Paulius ir Berta |
Ryte visi nekantrauja pajudėti ir pirmajame posūkyje motociklų grandinė nutrūksta. Besivejanti Berta pražiopso posūkį į Lumbini. Pasiklydusią vairuotoją sustabdę Indijos pasieniečiai, neleidžia nelegalei kirsti sienos ir liepia grįžti atgal į Nepalą. Sulaukę klajoklės kartu įvažiuojame į mitinę Budos gimtinę.
 |
| Be sienų nuotr./Budos gimtinė – Lumbini |
Gerokai seniau nei kas nors iš gyvųjų pamena, sode vaikščiojusi mergina pailso ir atsirėmė į medį. Nors nuo nėštumo pradžios buvo prabėgę vos keli mėnesiai, iš jos pažasties iškrito ūgtelėjęs kūdikis. Jis žengė septynis žingsnius ir pėdsakuose pražydo septyni lotoso žiedai. Apsidairius žiedų nebesimato, bet sodas išliko nepakitęs.
 |
| Be sienų nuotr./Pasipildžiusi „Be sienų“ komanda naršo po Nepalo džiungles |
Prasilenkę su budistų piligrimų pulkais pasiekiame Bardia nacionalinį parką. Tiesa ir vėl išsiblaškę. Šį kartą pametėme Paulių, kurio principingas motociklas retsykiais užsispiria ir nusprendžia pailsėti nuo vietiniais standartais neįprastai sunkaus vairuotojo. Mūsų laukia vienas paskutinių pasaulyje safarių, kurį galima patirti pėsčiomis. Kiekvienas gauname po bambukinę lazdą ir išklausome instrukciją, kaip elgtis džiunglėse: „Nuo raganosių bėkite zigzagais ir lipkite į aukščiausią medį, dramblius gąsdinkite triukšmaudami, o susidūrus su tigru, nenuleiskite akių, prarykite baimę. Eime, jūs pasiruošę“. Artėdami prie upės sutinkame saulėje besikaitinantį krokodilą ir gidas toliau instruktuoja: „Kaip perbristi per krokodilų pilną upę?“. „Nesijaudinkite jie žvėrių susirinkime“, – draugiškai ekspertą kumšteli Paulius.
 |
| Be sienų nuotr./Tolumoje – raganosis ir tigras |
Kelionė motociklu, pasivaikščiojimas ir grynas oras paveikė migdančiai. Paspoksojęs į už 300 metrų besipliuškenantį raganosį, po galva pasidedu kuprinę ir saldžiai užsnaudžiu. Sapnui išstumiant sąmonę į antrą planą jaučiu, kaip kažkas karštligiškai purto ranką. Pramerkęs akis regiu šmaikštųjį gidą, kuris pirštu spaudžia lūpas ir tempia mane prie kanalo. Tolumoje ausimis mojuoja dramblys, kiek arčiau raganosis vis dar nebaigė švarinimosi procedūrų, o iš už krūmų, galantišku žingsniu neskubėdamas per sceną žengia tigras. Gidas griebiasi už galvos ir nukritęs ant žemės kojomis spardo orą. Kaip skirtingai viename paveiksle dera keturios gyvūnų rūšys. Dvikojai visai nepanašūs į dominuojančius.
