Ledo keliu į gyvenvietes važiuojantys sunkvežimiai veža žmonėms prekes – maistą, kurą, buities reikmenis, o iš jų superka medžioklės laimikius. Ledo kelias Evenkijos regione žiemą tampa pulsuojančia arterija. Ja ir važiuosim, iki paskutinio kelią jungiančio taško Jesejaus. Ten praleisim paskutinį žiemos mėnesį ir prieš pat ledui imant tirpti turėsim spėti išsikraustyti. Priešingu atveju namai ant ratų ten turėtų likti iki kitos žiemos, o patys Evenkiją paliktume tik radę vietą viename iš regione kursuojančių sraigtasparnių MI-8.
Po žieminės Rusijos laukia pavasarėjanti Mongolija ir jos platybėse paskui gyvulius klajojantys mongolai. Dar užpernai jojant arkliu per bekraštes stepes jau norėjosi kada nors grįžti atgal. Kai ko nors labai norisi, tai visada nutinka.
 |
| Be sienų/B.Tilmantaitės nuotr./Sunkvežimis, kuris Sibire taps namais |
Specialiai kelionei paruošta ir įrengta TATRA – čekiškas sunkvežimis, konstruotas amerikiečių priešgaisrinei tarnybai – bus ir transporto priemonė, ir namai, ir ofisas. Žilvinas ir Giedrius – bus ir bendrakeleiviai, ir bendradarbiai, ir vairuotojai, ir draugai, ir nemažą kelionės dalį – vieninteliai žmonės aplinkui. Nuo Krasnojarsko ledo keliu tolstant į Šiaurę, tols ir civilizacija, su visais internetais, mobiliaisiais ryšiais ir kitais įprastais dalykais. Vienintelis ryšys su pasauliu bus satelitinis telefonas, veikiantis tik tam tikru metu – satelitams praskrendant virš galvų. Laukinės laukymės, tyla ir ramybė. Ar yra kas gražiau?
 |
| Be sienų/B.Tilmantaitės nuotr./Sunkvežimis pasiruošęs Sibiro platumoms |
Kelionių filosofija
Keliauti šiaip sau – vien dėl pramogų ir poilsio – nebeįdomu. Dirbti nekeliaujant, ypač kai darbas labai mėgstamas – sunku. Tai galima viską sujungti į krūvą ir daryti visus malonius dalykus kartu. Jau seniai nebesakau, kad mėgstu keliauti, paklausta, ką mėgstu veikti laisvu laiku. Nebesakau nieko. Nes juk tai, ką mėgstam veikti labiausiai, turėtume veikti ne tik laisvu (nuo to, ko nemėgstam) laiku, bet nuolat. Tai turėtų būti kasdienybė, maloni nerutiniška rutina. Ir tik laisvu nuo malonių dalykų laiku, vien tik įdomumo dėlei, galėtume sau leisti nuveikti ką nors nemalonaus, ką nors, ką padaryti „reikia“. Todėl taip ir gyvenu – darau tai, kas patinka, vadinu tai darbu ir mėgaujuosi jį darydama.
Dažniausiai išgirstamas klausimas, susiruošus į naują kelionę ar naujam mažam nuotykiui: „Kodėl?“ O kodėl ne? George Mallory, vienas iš trijų britų, pirmųjų žmonių išsiruošusių įkopti į Everestą 1924-aisiais, paklaustas kodėl tai daro, atsakė paprastai: „Todėl, kad jis ten yra“. Philippe Petit, vaikščiojęs tarp Pasaulio Prekybos Centro bokštų dvynių ištemptų lynų į tą patį klausimą atsakė: „Čia nėra „kodėl?“.
Jeigu net tokius beprotiškus nuotykius pasiryžę įgyvendinti nutrūktgalviai neturėjo išsamių atsakymų į klausimą „kodėl?“, kur jau ten mum kažką gudraus išgalvoti. Dar galima pridėti „nes taip noriu, man tai patinka, nuo to man gera“. Bet tai tik suerzina klausiančiuosius, besitikinčius išgirsti ką nors rimto.
Galima įprastai pakalbėti apie savęs ieškojimą, galimybių bei komforto zonos plėtimą, pasaulio pažinimą, ko nors kam nors įrodymą ir t.t. Bet nieko labai naujo ir įmantraus neišgalvosi, nes viskas iš tikrųjų yra labai paprasta. Atsakymas yra pats buvimas. Ir kiekvienam – skirtingas. Todėl geriau daugiau jokių „kodėl?“.
Kitas, šypseną keliantis klausimas: „Kaip kilo tokia idėja?“ Nekilo. Nes tokios idėjos nekyla. Jos iš niekur neatsiranda, jų tiesiog sėdėdamas, iš neturėjimo ką veikti neišgalvoji. Jos išgalvoja tave. Tai tu kyli iki jų, o paskui – iš jų. Jos yra visko ką darei ir ko norėjai iki tol pasekmė, dažnai net visai nenumatyta ir neapgalvota, nustebinanti ir sutrikdanti.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr. /Bertos auto portretas portugališkose bangose |
Niekada negalvojau, kad kada nors keliausiu į Sibirą žiemą. Po pernykščių ilgų žieminių kelionių po Gruziją apskritai nusprendžiau, kad ateinančią žiemą praleisiu šiltuose kraštuose – mirksiu jūrose ir vandenynuose kol susiraukšlės oda, plaukiosiu banglente, nardysiu, mokysiuos „kaituoti“. Nes niekada nemėgau šalčio, visada mieliau rinkausi vasarą ir šiltą vandenį. Bet užuot į kuprinę krovusi šortus ir maudymosi kostiumėlius, matuojuosi „skafandrą“, turėsiantį šildyti net prie -60°C.
 |
| Be sienų/B.Tilmantaitės nuotr./Pasiruošimas šaltukui |
Tai tiesiog ištiko. Besiruošiant kelių mėnesių, o gal metų kelionei po pasaulį, ieškant šilumos ir smagių nuotykių su draugais bei kuriant projektą „Be sienų“, atskrido kitas pasiūlymas: „Važiuojam į Šiaurę. Darysim dokumentiką.“, – įtikinėjo nuotykių ieškotojai Žilvinas ir Giedrius. Važiuojam. Negi atsisakysi? Tai, kad pati ten ir tokiom sąlygom niekada nebūčiau sugalvosi keliauti, tik dar labiau masino priimti iššūkį. Ir tik dabar, po poros mėnesių intensyvaus pasiruošimo, pradedu suvokti kas vyksta ir į ką įsivėliau. Bus sunku. Bet be galo įdomu.
„Svarbiausia – mėgautis,“ – sako bendrakeleivis Žilvinas, atkartodamas pačios nuolat lyg mantrą galvoje sukamą frazę. Vadinasi, mėgausimės. O visa kita – tik smulkmenos.
 |
| Be sienų/B.Tilmantaitės nuotr./Kelyje |
„Ar nebaisu?“ – dar karts nuo karto kas nors užklausia. Baisu. Bet baisiau yra nieko neveikti, nepriimti iššūkių, nesiekti naujų tikslų, nenorėti išbandymų, o sėdėti vienoje vietoje.
 |
| Be sienų/B.Tilmantaitės nuotr./Rusijoje |
„Ką veiksi po to?“ – bene labiausiai erzinantis klausimas, nes atsakymas dažniausiai yra nežinomas, jis atsiranda pakeliui, visai netikėtai vėl ištinka kas nors, ko norėta. Tai paprasčiausia atsakyti, kad po to bus tas pats. Tik kitaip – su naujais išbandymais, kitom kryptimis.
„Kada grįši?“ – tėvai jau nebeklausia, nes žino, kad grįšiu tada, kai norėsis. Ir apskritai, kol esi savim ir su savimi, visada esi „grįžęs“, visada teisingoj vietoj. O į tikriausius fizinius namus grįžti pailsėti, visų apkabinti, paragauti tetų ir močiučių uogienių, papasakoti nuotykių ir pasistiprinti prieš naujus žygius.
Kelionės neturėtų būti gyvenimo nuotykis. Nuotykis turėtų būti pats gyvenimas, išpaišytas svajonių ir norų žemėlapyje.
Ledo kelio ir Mongolijos klajoklių istorijos kažkada turėtų rastis http://www.dikiy.me/
