Tylėdami įvažiuojame į statybų sukuistą milijoninį miestą. Perkastais ir fanieros plokštėmis nuklotais šaligatviais traukia tūkstančiai žmonių. Jų rankose ne rankinės, kompiuterių dėklai ar maišeliai su turgaus gėrybėmis. Lėtai žingsniuodami jie suka medinę lazdą, kurios viršuje paskui sielos ratą skrieja inerciją palaikanti grandinėlė. Dauguma sostinės maldininkų kiekvieną rytą nueina šventąjį penkiolikos kilometrų kelią. „Vietos bedarbiai už kiekvieną ratą gauna po dolerį ir taip valdžia pritraukia turistų?“, – smalsauja Lukas. „Taip, dauguma ritualais užsiimančių žmonių bedarbiai, beveik nešnekantys kiniškai. Kas jiems lieka, jei ne malda ir religija?“, – į klausimą klausimu atsako pyktelėjęs gidas.
Be sienų nuotr./TIbeto sostinė Lasa iš viršaus |
Nesibaigiančiais laiptais kopiame į žinomiausią Tibeto turistinį objektą Botala rūmus. Gidas Nurbu mosteli ranka ir rodydamas į medinį langą geltoname pastate, pasakoja apie šeštąjį Dalai Lamą. „Mes išsirinkome savąjį, o Mongolija parinko kitą. Jie taip ir nesutarė, kuris bus pagrindinis, tad Rūmuose gyveno mūsiškis, o mongolas nuolatos keliavo. Kartą atvykęs čia jis atsistojo prie lango ir dvidešimt metrų žemyn paleido geltonąją čiurkšlę. Pirmajam lašui priartėjus prie žemės, visas skystis apsisuko ir grįžo atgal pas šeimininką. Tai vienas iš stebuklų, dėl ko dabar jį pripažįstame tikruoju“. „Jėzus vaikščiojo vandeniu, Buda kalbėjo su žvėrėmis, o Dalai Lama VI gerai valdė čiurkšlę“, – garsiai susimąstė Paulius.
Be sienų nuotr./Andrius Lasoje |
Prastėjant santykiams su gidu atvykome į vienuolių debatus. Raudono beveik kaštoninio atspalvio apdarai, besišypsantys veidai, plikai nuskustos galvos ir garsiai plojantys delnai. Poromis sustoję jaunuoliai paeiliui egzaminuoja vienas kitą. Kiekvieną klausimą palydi pliaukštelėjimas. Pavieniai duetai atrodo paskendę rimtyje, kiti žaismingai juokiasi ar atsargiai pasikumščiuoja. Sunku susikaupti, kai aplinkui zuja kameromis ir fotoparatais ginkluotas turistų būrys. Kišenėse paslėpę foto aparatūrą dairomės į parodai išstatytus vienuolius. Nesmagu, neskanu, netikra.
Be sienų nuotr./Vienuolių ginčai. Vienas sėdi ir atsakinėja į klausimus, kitas juos piktai užduoda. Atsakius blogai gresia sprigtas |
Liūdnais veidais žvelgiame į ūpą praradusį Nurbu. Savaitę laiko keliavome kartu nuo Nepalo-Tibeto sienos iki Lasos oro uosto. „Ar kitiems turistams ši ekskursija patinka?“, – nemandagiai atsisveikinimo tylą sudaužo klaustukas. „Kiekvienas romantikas norėtų gyvai patirti „Septynių metų Tibete“ įspūdžius, bet realybė skaudžiai skiriasi nuo filmų. Kitą kartą rinkitės atokius kaimelius ir kalnuose paslėptus vienuolynus, o ne pigiausią turistinį maršrutą“, – perdėtus mūsų lūkesčius apibendrina neiškentęs gidas.