Per sezoną salą aplanko maždaug 2 mln. turistų. Vasaros piko metu kasdien į salą laivai atplukdo 15 tūkst. naujų svečių.
Tai, žinoma, atneša nemažą pelną saloje turistines paslaugas teikiantiems gyventojams. Tačiau dėl nuolatinio didžiulio žmonių srauto ir jokio atokvėpio net žiemą kai kurie jau ėmė skųstis. Būtent apie tai, jog Santorino salai per didelis turistų skaičius gali kelti grėsmę, praėjusią savaitę viešai prakalbo ir salos meras Anastasiosas Nikolaosas Zorzosas.
„Tokioje mažoje saloje, kaip Santorinas, vasara tęsiasi beveik iki Kalėdų. Tačiau dėl to kartais susidaro įspūdis, kad ši sala niekada nesiilsi. Dauguma parduotuvių dirba visus metus, taip pat ir butikai, kuriuose prekiaujama madingais rūbais, kurių net negalima rasti Atėnuose. Visu pajėgumu dirba ir kavinės, restoranai, siūlantys graikų, kinų ar indų virtuvės patiekalus. Galima sakyti, kad Santorinas yra graikiška Niujorko rajono Manhatano versija“, – kalbėjo meras.
Ne kartą ši sala yra pelniusi ir apdovanojimus būtent dėl to, jog kokybišką poilsį joje galima rasti bet kokiu metų laiku – nuo Velykų iki Kalėdų. Tačiau tai, kad pati sala ir jos gyventojai nuolat gyvena aktyvaus turizmo ritmu, valdžiai ir kelia nerimą – siekiama užtikrinti, kad dėl to nenukentėtų nei vietiniai gyventojai, nei salos gamtovaizdis. Anot mero, šiuo metu salos užstatymas jau pasiekė ribinį tašką.
Vis dėlto kol kas jokių konkrečių veiksmų nebus imtasi. Priešingai pastaraisiais metais saloje atsirado dar daugiau turistinių paslaugų. Turistams siūlomos ekskursijos prie saloje esančio ugnikalnio. Pastarąjį kartą salos gyventojams jis apie save priminė 1956-ųjų metų liepą. Ugnikalnio išsiveržimas sukėlė stiprų žemės drebėjimą ir 17 m aukščio bangą jūroje. Žuvo 48 žmonės.
Apžiūrėti jį ir aplinkines salas siūloma skrendant sraigtasparniu, taip pat turistai gali išsinuomoti jachtas ir nuostabiais vaizdais mėgautis iš jų, kopti į kalnus, nardyti.
