Turguje iš tiesų galima įsigyti lašinių arba aviną, vykstant intensyvioms deryboms svarbu išlikti dėmesingam, kad neapšvarintų čigonė. Vyrauja pakili nuotaika, sklando lašinių ir šviežios duonos kvapai, skamba tarpukario dainos.
Tokia atmosfera Biržų Rotušės gatvę apgaubė rugpjūčio 4-ąją, šeštadienį, kai Biržų miesto šventės metu dramos kolektyvų aktoriai atkūrė tarpukario atmosferą, įsikūnydami į to meto „grietinėlės" vaidmenis. „Atgal į praeities Biržus" pavadintas teatralizuotas pasižmonėjimas įtraukė visą Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro aktorių trupę.
Smetonos laikais Rotušės gatvė buvo pagrindinė įvažiuojant į Biržus. Pati Rotušė – vienas pirmųjų modernizmo pavyzdžių mieste – anksčiau būdavo ten, kur šią dieną – Biržų regioninio parko lankytojų centras. Būdavo įprasta, kad į miestą atvažiavęs valstietis mūrinėje karčemoje palikdavo arklius, pasipuošdavo ir tuomet traukdavo į miestą. O Kokią Rotušės gatvę išvydo Biržų miesto svečiai rugpjūčio 4-ąją?
„Damų arbatėlėje" susėdusios moterys vaišinosi kava bei arbata, minėdamos to meto aktualijas, dalijosi apkalbomis ir būrė iš kavos tirščių. Netoliese įsikūrusiame grožio salone galėjai gauti patarimų apie šukuosenas bei madas, apie tai, kaip išsaugoti skaisčią odą. Romantiškai nusiteikę praeiviai su malonumu stabteldavo paklausyti ,,Giedančių mergelių“ nostalgiškų romansų. Čia pat, pasilipus ant statinės buvo rėžiamos kalbos, pranešamos naujausios žinios miestelėnams.
Aktoriams talkino Biržų krašto muziejaus „Sėla" darbuotojai: kiekvienoje teminėje stotelėje netrūko unikalių tarpukario daiktų, dar labiau „įtikinančių" to laikmečio atmosfera. Prie specifinio pasižmonėjimo prisijungė ir patys biržiečiai.
Turgus iš senelių istorijų
Rotušės gatvės gale prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vyko ūkininkų turgus: jame buvo prekiaujama maisto produktais; stoviniavo arkliai, avys. Įžengti į smetonišką turgų yra kažkas neįtikėtino, kaip iš senelių istorijų: net čigonės laksto, kurios gali apvogti! Užsukus į tokį turgų, tuščiomis išeiti neįmanom – negi atsispirsi močiutės virtuvę menantiems skoniams ir aromatams.
Medžiaga teatralizuotam pasižmonėjimui buvo renkama iš įvairių archyvų, skaitant tuometines aktualijas. Boriso Dauguviečio teatras Biržuose veikia keturiolika metų, aktyviai dalyvaudamas miesto šventėse, o kiekvieną pavasarį pastatydamas po premjerą. 2013 m. mėgėjų teatras pelnė didžiausią apdovanojimą Lietuvos mastu – Aukso Paukštę. Pasak V.Vorienės, tais pačiais metais teatrui suteiktas Boriso Dauguviečio vardas: B.Dauguvietis Biržuose dirbęs, režisavęs, Latvijos pasienyje – jo gimtinė.
