Marokas praėjusiais metais pusmetį buvo užsidaręs nuo likusio pasaulio. Šalyje likusiems žmonėms buvo paskelbta daug apribojimų – komendanto valanda, draudimas vykti į kitus miestus. „Blondinės Maroke“ tinklaraštį kurianti Rasa 2020-aisiais neteko galimybės lietuviams parodyti kitokį – neatrastą – Maroką, bet įžvelgė netikėtų teigiamų permainų savo gyvenime.
Marakeše Rasa gyvena nuo 2015-ųjų, bet tik per karantiną galiausiai pajuto, kad vietiniai jos – aukštos blondinės – nebelaiko turiste. Prarasta veikla su keliautojais jai leido ir visa galva pasinerti į mylimą darbą meno mugėje „ArtVilnius“. O ir jos draugai marokiečiai galiausiai patys leidosi pažinti savo šalį. „Nereikės jų vedžioti už rankos ir pasakoti, kaip Maroke yra viskas nuostabu“, – džiaugėsi Rasa.
Koks dabar gyvenimas šioje šalyje, kuri pastaraisiais metais dėl pigių skrydžių buvo tapusi itin mėgstama europiečių atostogų kryptimi? Ar verta vykti į Maroką dabar, kai jame nėra turistų, o kainos kritusios? Ir ką Rasa pataria nuveikti Maroke, ko nerasite įprastų lankytinų vietų sąrašuose?
Pagaliau žiūrima kaip į vietinę
Rasa ketvirtame pagal dydį Maroko mieste Marakeše gyvena jau šeštus metus. Tačiau šviesiaplaukė lietuvė visuomet išsiskiria iš minios – akivaizdu, kad yra atvykėlė. Pavasario pradžioje dėl to gyvenimas net kiek buvo apkartęs. Štai ir Danas Pankevičius 15min yra pasakojęs, kad Azijoje jis – baltaodis vakarietis keliautojas – buvo laikomas kone raupsuotuoju. Žmonės jo vengė, net nepriimdavo į autobusą ar vydavo iš restorano, parduotuvės.
„Prasidėjus pandemijai iš tikrųjų tokių žvilgsnių susilaukiau labai daug, – pripažino ir Rasa. – Būdavo, kad eidavau gatve, ir mane vietiniai badydavo pirštais ir sakydavo – „Korona, korona!“. Bet paskui situacija pasikeitė, nes virusas išplito labai plačiai – ir Maroke buvo bloga situacija, tai niekas jau nebebadė pirštais į europiečius, nes suprato, kad virusas yra visame pasaulyje.“
Būdavo, kad eidavau gatve, ir mane vietiniai badydavo pirštais ir sakydavo – „Korona, korona!“. Bet paskui situacija pasikeitė.
Maroke nuo pandemijos pradžios patvirtinta apie 453 tūkst. COVID-19 atvejų. Pasveikusiais laikoma 426 tūkst. žmonių, dėl koronaviruso mirė apie 7,7 tūkst.
Marokas pandemijos pradžioje labai greitai užvėrė savo sienas. Turistų nebeįsileido, o daug čia laiką leidžiančių užsieniečių ir patys greitai išsilakstė namo. Draudimai užsieniečiams atvykti galiojo net pusę metų – šalis iš esmės buvo atitverta nuo pasaulio.
„Dėl to Marakešas labai išsigrynino, – pastebėjo Rasa. – Pasiliko tik tie užsieniečiai, kurie čia gyveno. Tada vietiniai jau suprato, kad tu nesi tik turistas, jie nebe taip kabinėjasi kaip seniau. Mano mėgstamiausias dalykas – kaip pasikeitė taksi. Dabar kai Marakeše įlipu į taksi, iškart įjungia taksometrą – kas seniau niekad neegzistavo, nes taksistai į užsieniečius žiūrėdavo kaip į pinigų maišus. Turėjau nuolat kovoti dėl kainų, dėl taksometro įjungimo. Tai dabar pasikeitė – jau jie supranta, kad esi čia gyvenantis žmogus, nusimanai kainose.
Ir mano gyvenimo kokybė asmeniškai net pagerėjo – nebelaiko manęs turiste, nebebando tiek daug apgaudinėti, kaip būdavo seniau“, – netikėtai teigiamą karantino pasekmę įžvelgė pašnekovė.
Nutilusi Marakešo šurmulio širdis
Maroke šiomis dienomis baigiasi antrasis sugriežtintas karantinas. Prieš pat Kalėdas šalies valdžia, baimindamasi naujų COVID-19 protrūkių, trims savaitėms įvedė griežtas taisyklės: nurodė uždaryti restoranus ir kavines (maistas – tik išsinešimui), paskelbė komendanto valandą, uždraudė būriuotis tiek viešose vietose, tiek privačiai.
Marakešas labai išsigrynino. Jau ir taksistai supranta, kad esu čia gyvenantis žmogus, nusimanau kainose.
Valdžią veiksmų dėl karantino griežtinimo privertė imtis ir marokiečių meilė Kalėdoms. Nors šalis ir musulmoniška, bet Kalėdos čia – reikšmingas metas. Tai net Rasą nustebino, kai ji apsigyveno Maroke.