Bodeno ežeras pavadintas pagal pačioje jo šiaurėje esantį minėtą Bodmano miestą. Kitas – tarptautinis ir labiau paplitęs – ežero pavadinimas atsirado po Konstanco susirinkimo – šešioliktojo Visuotinio Bažnyčios susirinkimo 1414-1418 metais.
Tuomet, be kita ko, čekų reformatorius Janas Husas buvo pavadintas eretiku ir nurodyta jam įvykdyti mirties bausmę čia pat sudeginant ant laužo.
Dydžiu (535 kv. km) jis nusileidžia tik Balatonui ir Ženevos ežerui. Nuo susiformavimo per pastarąjį ledynmetį prieš 15 tūkst. metų ežeras sumažėjo perpus – dėl nuosėdų, kurias atneša Reinas. Šis procesas, nors ir lėtai, nesiliauja.
395 m aukštyje tyvuliuojantis ežeras dėl savo dydžio neretai pavadinamas Švabijos jūra, nors nepriklauso šiam istoriniam ir lingvistiniam Vokietijos regionui.
Bodeno ežeras yra vienintelė teritorija Europoje be sienų, mat nėra jokio teisinio susitarimo, nustatančio sienas tarp Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos.
Pastarajai atrodo, kad siena driekiasi ežero viduriu, austrams – kad jis priklauso visoms trims valstybėms, o vokiečiai nėra tvirtai apsisprendę
Bodeno ežeras yra vienintelė teritorija Europoje be sienų, mat nėra jokio teisinio susitarimo, nustatančio sienas tarp Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos.
Tiesa, pakrantę kaimynai pasidalijo draugiškai. Bodeno ežero kranto ilgis – 273 km, iš kurių gerokai daugiau nei pusė tenka Vokietijai.
72 km pakrantės priklauso Šveicarijai, o Austrijai atseikėti tik 28 km.
Į šiaurę nuo Alpių tyvuliuojantis Bodeno ežeras yra neįprastos formos – jį, galima sakyti, sudaro trys vandens telkiniai: Obersee (Aukštutinis ežeras), Untersee (Žemutinis ežeras) ir juos jungianti Reino atkarpa, kuri taip pat turi savo pavadinimą – Seerhein (Reino ežeras).
Didesnioji dalis – Obersee – yra ilga ir siaura. Atstumas tarp tolimiausių taškų – Bodmano-Liudvigshafeno (Vokietija) iki Bregenco (Austrija) – siekia 63,5 km, užtat plotis neviršija 14 km.
Bet jis gilus – vidutiniškai 90 m, o didžiausias gylis siekia 252 m. Per 1999-ųjų birželį įvykusį potvynį vandens lygis pakilo pora metrų, buvo užtvindyti kai kurie uostai ir pakrantėje stovintys namai bei viešbučiai.
Dėl smarkaus lietaus 2005-ųjų rugpjūtį vandens lygis per keletą dienų pakilo daugiau nei 70 cm, dėl to buvo apgriauti aplinkiniai keliai ir geležinkelis.
Bodeno ežeras net žiemą neužšąla. Ledas jį buvo padengęs tik septynis kartus.
Tačiau paprastai Bodeno ežeras nėra pavojingas – jo vandenį geria maždaug 4 mln. žmonių pietvakarių Vokietijoje.
Vandens kokybė yra pakankamai gera jį vartoti maistui, bet taip buvo ne visada.
Prieš keturis dešimtmečius daug problemų kėlė dumbliai, kurių padaugėjo dėl žemės ūkyje naudojamų trąšų ir valymo įrenginių stokos. Atsiradus tokiems įrenginiams ir apribojus fosfatų kiekį valikliuose, vandens kokybė pagerėjo.
Bodeno ežeras net žiemą neužšąla. Ledas jį buvo padengęs tik 1435 m., 1573 m., 1684 m., 1695 m., 1795 m., 1830 m. ir 1963 m.
Aukštutinis ir Žemutinis tarsi karoliai suverti ant Reino – Alpėse Šveicarijoje prasidedanti upė įteka į pirmąjį, išteka iš antrojo ir pasuka Šiaurės jūros link.
Šafhauzene (Šveicarija), maždaug 40 km į pietus nuo ežero pakrantėje esančio Konstanco miesto, Reinas krenta nuo uolų iš 23 metrų aukščio. Islandijoje yra dvigubai aukštesnis krioklys, bet šis yra didžiausias Europoje pagal pratekančio vandens kiekį.
Turistams siūloma viena ilgesnė arba kelios vienos dienos kelionės, kurių metu galima keliauti ir dviračiu, ir viešuoju transportu arba sėsti į keltą ir pasiekti kitą krantą.
Aktyvaus poilsio mėgėjai gali sėsti ant dviračio ir patraukti aplink Bodeno ežerą. Bendras dviračių takų ilgis siekia 270 km.
Takai yra aiškiai pažymėti, bet, jei netyčia tektų pasiklysti, geriausias orientyras bus ežeras.
Turistams siūloma viena ilgesnė arba kelios vienos dienos kelionės, kurių metu galima keliauti ir dviračiu, ir viešuoju transportu, arba sėsti į keltą ir pasiekti kitą krantą.
Taip galima apžiūrėti ne tik vieną kitą miestą su jo įžymybėmis, bet ir pakrantes.
