Piazza Maggiore (liet. Maggiore aikštė). Savo telefono navigacijoje įsiveskite būtent šį pavadinimą. Beje, mobilaus ar belaidžio interneto reikia tik įvedant adresą, paskui navigacija veikia ir be jo. Taip yra visame pasaulyje.
Tai aikštė, kurioje renkasi turistai, hipsteriai, hipiai, studentai, muzikantai ir šiaip geros nuotaikos žmonės. Vien pastovėti jos viduryje ir pažiopsoti į gerai nusiteikusius praeivius yra verta kelių kelionės minučių.
Galbūt tokiai įvairiai publikai rinktis turėjo įtakos aikštėje esantis statinys – San Petronio bazilika. Tai buvo idėjinis miesto bendruomenės projektas, nepavaldus vyskupijai.
Toje pačioje aikštėje galima pamatyti ir įspūdingą raumeningojo Neptūno skulptūrą/fontaną.
Vietinis turgus. Žiūrint į baziliką ir pasisukus į kairę, už kelių dešimčių metrų galima pasiekti vietinį centro turgų. Jeigu kas nors varvina seilę žiūrėdamas filmus, kur žmonės šurmuliuoja skersgatvio turguje, prekeiviai šaukdami siūlo nusipirkti itališko kumpio, tai čia yra viskas vienoje vietoje.
Caffe del Mercato. Tame pačiame turguje yra gausybė mažų kavinukių. Ši patraukia šeimyniškai jaukiu vidumi, kur visi lankytojai sėdi lyg prie sumažintų staliukų, kelių centimetrų atstumu vieni nuo kitų. Visi šiltai bendrauja, lyg iš namo kvartalo išėję į vidinį kiemą kartu su visais papusryčiauti. Čia burnoje tirpsta pačių virėjų pagaminti makaronai su tradiciniu Bolonijos (Bolognese) padažu. Taip pat galima užsisakyti tikros itališkos žalios lazanijos. Ji yra tokios spalvos dėl lakštuose įmaišytų trintų špinatų.
Šių dviejų rūšių makaronų patiekalai, 2 kapučino puodeliai ir stalo vanduo čia kainuoja apie 20 eur.
Portikai. Pakeliui link Maggiore aikštės pasitinka gausybė šiltų spalvų pastatų su portikais (atviras prieangis su kolonomis). Nuo žiopsojimo į jų formas ir didybę gali kaklas paskausti, tačiau šios kolonos ir yra Boloniją nuo kitų Italijos miestų skirianti ypatybė.
Šių kolonų gausybė Bolonijoje atsirado dėl didelio studentų antplūdžio į čia klestinti universitetą. Jauniems žmonėms reikėjo papildomų būstų apsistoti, nes universitetas įsikūręs pačiame miesto centre. Bolonijos valdžia ir gyventojai sutarė, kad papildomas gyvenamąsias vietas studentams įkurs mieste – prie jau esamų namų prijungė priestatus. Vienintelė sąlyga buvo ta, kad priestatai nesiaurintų gatvių ir būtų pakankamai platūs, jei reikėtų pravažiuoti su arkliais.
Bolonijos mieste yra apie 45 km ilgio arkų, po kuriomis galima vaikščioti pėsčiomis.
Bolonijos universitetas. Neaplankyti klestinčio miesto vieno iš kaltininkų – neaplankyti Bolonijos iš viso. Tai pats seniausias universitetas visoje Europoje, kuris žengia link tūkstančio gyvavimo metų (veikia nuo 1088 m.) Įėjus į jo auditorijas, užplūsta filmo „Haris Poteris“ de javu: juodos milžiniškos lentos, didingos medinės auditorijos lyg amfiteatrai, daug tvirto medžio. Nors universitete nuolat vyksta paskaitos, po pastatą galima laisvai vaikščioti. Svarbu netrukdyti paskaitų.
Altabella (kitaip – Asinelli) bokštas. Jeigu užkopsite visus tuos 498 laiptus į patį viršų, tikrai jausitės nusipelnę dvigubos itališkų ledų porcijos. Lipant mediniais laiptais kojos dreba, nes visgi šiam statiniui beveik 900 metų, bet viršuje atsivėręs Bolonijos miesto panoraminis vaizdas užtrauks kvapą. Raudonų plytų namų virtinė užgoš visus anksčiau matytus dangoraižius.
Bilieto kaina – 5 eur. Prie pat bokšto bilietą galima nusipirkti tik internetu. Tačiau čia kabo aiški instrukcija, kaip tai padaryti. Kiekvieną lankytojų srautą įleidžia kas 45 min.
Pellegrino antica gelateria. Tai vieta, kurioje jus pasitiks mielas italas senjoras su jo paties gamintais ledais. Ant sienos kabo apie 30 itališkų ledų pasirinkimų: nuo moliūgų iki tradicinių Gelato. Čia pat diedukas yra pasistatęs didžiulę ledų gaminimo mašiną, kuri nuolatos be sustojimo sukasi. Jeigu pataikysite užeiti gamybai baigiantis, parduotuvėlės šeimininkas gali ledų pakabinti tiesiai iš ką tik juos išsukusios mašinos.
2 rūšių, du milžiniški ledų kaušeliai vaflyje nekainavo net 3 eurų.
Canale di Reno. Valgant ledus galima išnaudoti laiką ir iš lėto eiti prie čia pat esančio vandens kanalo. Žalią vandenį supa geltonų, oranžinių, violetinių ir rožinių namų fasadai. Pašvietus saulei – vaizdas kaip iš pasakos „Alisa stebuklų šalyje“. Anksčiau Bolonija dar buvo vadinama „Mažąją Venecija“, nes tai – šimtais kilometrų nuo jūros nutolęs miestas, todėl vėliau buvo iškasti kanalai, kurie miestą aprūpindavo vandeniu.
Dabar tai veikiau miesto puošmenos, kurios tapo turistų lankytinomis vietomis.
Visur centre nuolat šurmuliuoja studentų grupelės. Ne tik studijuoja, bet ir studentauja. Paklausus kelio, bet kuris maloniai atsako anglų kalba.
