Nė mėnesio be kelionės
„Visų pirma keliauti pradėjau su šeima. Dažniausiai tai būdavo savaitgalinės kelionės po Lietuvą, dažnai – su palapine. Po to prasidėjo studijų metai, per kuriuos su draugais dažnai susiorganizuodavome spontaniškas keliones automobiliu.
Tačiau pats kelionių pikas prasidėjo išvažiavus studijuoti į Daniją, pagal „Erasmus“ mainų programą. Tuo metu sklandė daug mitų apie skrydžius už keletą ar keliolika eurų, todėl, smalsumo vedamas, labai norėjau viską išbandyti pats. Taip ir prasidėjo pirmosios savarankiškos kelionės po Europą, lankant draugus, su kuriais susipažinau studijuodamas Danijoje“, – pasakojo Giedrius.
Pasak jo, prie pirmųjų kelionių patirties labai prisidėjo tai, kad beveik tuo pat metu jis atrado ir „CouchSurfing“.
„Tai projektas, per kurį galima susipažinti su kitais keliautojais, apsistojant jų namuose, bei priimant kitus keliautojus savo namuose. Manau, kad nerealios „CouchSurfing“ patirtys buvo vienas didžiausių faktorių, sukėlusių man priklausomybę kelionėms. Jau gerokai per 100 kartų buvau apsistojęs pas ką nors ar priėmęs kitą keliautoją savo namuose“, – pasakojo keliautojas.
Sudėjus visus skrydžius, esu 6,3 karto apskridęs aplink Žemę ir praleidau lėktuvuose daugiau nei 2 savaites.
Atsiradus patirčiai, kelionių maršrutai sudėtingėjo ir prasidėjo vis tolimesnės kelionės, pavyzdžiui, į Aziją.
Šiuo metu Giedrius jau yra apsilankęs maždaug 50-yje pasaulio šalių. Tikslų skaičių pasakyti sunku, kadangi kai kurios jų nėra oficialiai tarptautinės bendruomenės pripažintos valstybėmis. Pavyzdžiui, Kosovas, Palestina.
„Sudėjus visus skrydžius, esu 6,3 karto apskridęs aplink Žemę ir praleidau lėktuvuose daugiau nei 2 savaites. Šiais metais dar nebuvo nė vieno mėnesio be kelionės į kitą šalį“, – abejoti, kad geriausias, jam tinkantis apibūdinimas – keliautojas, neleidžia Giedrius.
Geriausi bendrakeleiviai – mergina, brolis ir draugai
Nemaža dalis keliautojų, kalbintų 15min rubrikoje „Pasaulis kišenėje“, yra prisipažinę, kad jiems sudėtinga rasti bendraminčių. Viena iš pagrindinių priežasčių – laikas. Keliauti nuolat ir tam turėti lėšų gali ne kiekvienas. Tačiau Giedrius tokių problemų nepatiria. Dažniausiai į naujus žygius jis leidžiasi su broliu, draugais ar mergina. Vienas – retai.
„Kasmet stengiamės susiorganizuoti egzotišką kelionę su broliu (jau buvo Marokas, Šri Lanka, stovyklavimas Gran Kanarijoje). Taip pat turiu keletą nuostabių draugų, su kuriais keliauti – vienas malonumas. Prieš dvejus metus man labai pasisekė susipažinti su savo mergina Gabriele, kuri yra tikrai ne mažesnė kelionių fanatikė nei aš. Todėl mums beveik niekada nekyla klausimų, ką reikėtų veikti laisvu laiku. Beveik visada turime nusipirkę bent keletą pigių skrydžių ateičiai“, – tikino pašnekovas.
Keliauja pigiai, nes taip nori
Giedrius tikriausiai nesupyktų pavadintas ir pigių kelionių guru, kadangi, nors keliauja daug, pinigų kelionėms išleidžia palyginti mažai.
„Būdamas studentu planuodavau biudžetines keliones dėl finansinių sumetimų. Praėjo nemažai metų, priežastys pasikeitė, tačiau kelionių tipas beveik ne. Kelionės man yra tarsi meditacija. Kai reikia galvoti apie optimaliausią maršrutą, bandyti susišnekėti nežinoma kalba, skaičiuoti pinigus, kad taksi vairuotojas neapgautų, ar galvoti, kur reikės miegoti šiąnakt, nereikšmingi dalykai tiesiog išsitrina iš atminties.
Kad jausčiausi gerai pailsėjęs, kelionėje turi būti kuo daugiau fizinės veiklos bei judėjimo. Dažniausiai po tokių kelionių grįžtu pavargęs fiziškai, tačiau galvoje jaučiasi gerokai mažiau nereikalingų minčių ir daugiau vietos naujoms idėjoms.
Kai kuriems žmonėms užtenka savaitės gerame viešbutyje prie baseino, tačiau mane toks nieko neveikimas tik dar labiau išvargina psichologiškai.
Kad jausčiausi gerai pailsėjęs, kelionėje turi būti kuo daugiau fizinės veiklos bei judėjimo. Dažniausiai po tokių kelionių grįžtu pavargęs fiziškai, tačiau galvoje jaučiasi gerokai mažiau nereikalingų minčių ir daugiau vietos naujoms idėjoms“, – vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl ir toliau stengiasi keliauti neišleisdamas daug pinigų, nurodė Giedrius.
Kas jam svarbiausia kelionėse? Anot pašnekovo, tai – unikalios patirtys. „Lankomiausių turistinių objektų sąrašas, kuriuose, atrodo, jog reikia atsižymėti, nusifotografuojant prie kiekvieno, man atrodo labai prasta idėja. Manau, kad dauguma keliautojų praeina šią fazę, kol supranta, jog patirtys, o ne objektai ar nuotraukos prie jų, palieka smagiausius ir giliausius atsiminimus“, – įsitikinęs jis.
Skirtingus produktus fotografuoja ne dėl pinigų, bet dėl nuotykio
Daugelis Giedriaus kelionių sekėjų (tiek feisbuko paskyroje, tiek kitur) jau atkreipė dėmesį, jog pastarųjų kelionių metu jis dažnai tarsi netyčia nusifotografuoja su tam tikru produktu. Pavyzdžiui, kelionės metu į Gruziją – su „nacionaliniu pasididžiavimu“ – mineralinio vandens „Borjomi“ buteliuku. Greta visada būna nurodyta ir atitinkama grotažymė #.
„Keliavimas su tam tikrais produktais ir gimė kaip viena iš tokių unikalių patirčių. Man apskritai labai įdomi patirtis – kurti įvairias situacijas, įsijausti į tos kelionės objektą ir tuomet stebėti, kaip reaguos žmonės, atsakingi už produkto komunikaciją“, – pasakojo Giedrius.
Vienas pirmųjų tokių nuotykių buvo prieš keletą metų įvykusi kelionė po Indiją su „Beatos batonu“. Į tokią reklamą Indijoje žurnalistė, knygų autorė ir laidų kūrėja Beata Nicholson sureagavo savo socialiniame tinkle:
Vėliau buvo Izraelis, kuriame Giedrius keliavo su Ponu Wolfhornu. „Vis pakeliaujame po Lietuvą su vegetūzu iš „Doda“ užkandinės (#vegetuzoKeliones).
#notYetSponsoredByBorjomi gimė taip pat spontaniškai kaip ir kitos idėjos. Man „Borjomi“ ir Gruzija yra visiškai neatsiejami dalykai, todėl net nekilo klausimas, koks produktas bus su mumis visą šią kelionę.
Gruzija yra viena įspūdingiausių gamtos atžvilgiu iš visų mano aplankytų šalių, o kadangi visą kelionę troškuliui malšinti gėrėme „Borjomi“ ir jis visada būdavo po ranka, idėjų tikrai netrūko. Tiesa, mane labai nustebino „Borjomi“ reakcija. Akivaizdu, kad jie aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose, tačiau, nors aš ir mano draugai keletą kartų užtaginome juos prie įspūdingų fotografijų su „Borjomi“, nesulaukėme beveik jokio atsako.
Viename komentare buvau parašęs, kad norėčiau neriboto „Borjomi“ mineralinio vandens visam likusiam gyvenimui. Tikriausiai tai juos išgąsdino ir jie nusprendė, kad geriau bus visiškai mane ignoruoti“, – pasakojo keliautojas.
Kad ir kaip ten bebūtų, šis nuotykis – tikrai ne paskutinis Giedriaus ir jo draugų keliautojų gyvenime. Norintys sekti jo keliones, turėtų užsukti čia.
