Gerokai pavaikščiojęs po Bankoko juvelyrines parduotuves ir apžiūrėjęs papuošalus, pastebi, kad jų kainos gana prieinamos. Štai į akis krinta palyginti nebrangus pakabukas su stamboku briliantu. Pardavėjas dievagojasi, kad akmuo atvežtas iš Indijos, o kaina nedidelė todėl, kad jis tamsokas. Čia pat žiedas su nemažo dydžio safyru, kainuojančiu, išvertus į litus, maždaug septynis šimtus. Prekybininkai laužyta anglų kalba ima teirautis, iš kur jūs esate, o išgirdę atsakymą, puola įkalbinėti, naudodamiesi seniai iškaltomis frazėmis. Nepatartina skubėti veltis su jais į derybas, nes nusipirkti niekniekį čia labai paprasta, o štai įsigyti išties vertingą akmenį – tikra sėkmė, lydinti tik gerai brangakmenius išmanančius žmones.
Iš kur akmenėliai?
Tailandas – vienas iš pasaulinių brangakmenių (pirmiausia – safyrų ir rubinų) apdorojimo ir prekybos centrų. Briliantų čia, žinoma, taip pat gausybė, tačiau jų kokybė, kaip tikina specialistai, galėtų būti geresnė.
Kodėl būtent Tailandas? Viskas paprasta. Keletą dešimčių metų Kančanaburio ir Čantaburio provincijose, esančiose šios šalies šiaurėje, buvo randama rubinų ir safyrų. Tačiau pamažu jų atsargos išseko, o gausybė brangiųjų akmenų apdorojimo fabrikų net negalvojo sustoti nors minutei. Mat Tailande nuo seno apdorojami ir šlifuojami birmietiški akmenys, išvežti iš Mianmaro. Čia jie legalizuojami ir sertifikuojami.
Mianmaras (buvusi Birma) iki šiol yra veikiama ekonominių sankcijų ir negali prekiauti brangiaisiais akmenimis tiesiogiai, taigi rubinai ir safyrai keliauja per Tailandą. Daugelio šalių vyriausybės, žinoma, pasisako prieš bet kokių birmiškų brangenybių supirkimą, esą „nereikia maitinti karinės chuntos“. Bet verslas yra verslas, todėl elitinių Londono ir Niujorko parduotuvių vitrinose galima paprasčiausiai išvysti birmiškų akmenėlių, sertifikuotų Tailande. Prikibti nėra ko.
Be to, į Tailandą vežami indiški briliantai, izraeliečiai čia taip pat turi savą rinkos dalį bei akmenis apdorojančių fabrikų. Indai, kai kuriais duomenimis, čia užima aštuoniasdešimt procentų vietos briliantų rinkos, o viso labo dvidešimt procentų priklauso vietos verslininkams. O štai rubinai su safyrais ir perlai – karalystės piliečių rankose. Rinkos pelnas skaičiuojamas milijardais dolerių, jį, tarp kitko, vadina „šalies ekonomikos veidrodžiu“. Todėl neverta stebėtis tuo, kad čia gausu ir apgavikų.
Kelionė po prekyvietes su specialistu
Išvykoje po juvelyrines parduotuves mus mielai sutiko palydėti specialistas – hemologas Piromas Somprasetas, atvėręs mums akis į vietos brangakmenių ypatumus.
Sostinėje esama keleto rajonų, į kuriuos išsiruošti pirkti akmenėlių verta tik lydimam nusimanančio žmogaus.
Taigi Bankoke, kaip ir kituose stambiuose šios karalystės miestuose, parduotuvėlių „su garantijomis“ gausybė. Beveik kiekvienoje stambesnėje universalinėje parduotuvėje galima atrasti mažų mažiausiai dvi dešimtis juvelyrinių skyrių. Bet net elitinių ir žinomų centrų lankytojai absoliučiai neapsaugoti nuo falsifikatų. Sostinėje esama keleto rajonų, į kuriuos išsiruošti pirkti akmenėlių verta tik lydimam nusimanančio žmogaus. Silomo gatvė – juvelyrikos centras, čia šimtai parduotuvėlių, prekiaujančių tiek akmenimis, tiek gatavais gaminiais. Beje, pirmenybė teikiama būtent akmenims, papuošalai – antrajame plane.
Pasirinkimas apakina. Įsivaizduokite milžinišką salę, apstatytą vitrinomis, kuriose mirga tviska auskarai, žiedai, pakabukai, vėriniai, apyrankės... Toliau – akmenys, ir kokių tik jų nėra: įvairių atspalvių briliantai, safyrai, rubinai, pietų jūrų perlai. Iškart norisi įsigyti ką nors tokio, o geriausiai būtų viską! Mūsų palydovas mus pasodina netoli nuo stendo su pačiais populiariausiais akmenimis ir pradeda trumpą ekskursiją į hemologiją.
Kaip išsirinkti pirkinį?
Pirmasis klausimas, žinoma, susijęs su jūsų norais. Ką būtent norėtumėte įsigyti: gaminį su akmeniu ar smulkiais jo gabalėliais, kokią kainą esate pasiryžę sumokėti, kokios kokybės brangakmenio pageidautumėte ir t. t.
Piromas Somprasetas pradėjo savo pasakojimą nuo akmenų spalvos, pabrėždamas, kad patys geriausi rubinai – birmiški – turį būti „balandžio kraujo“ spalvos, jokiu būdu ne tamsūs. Akmens forma privalanti būti klasikinė, tiksliai nušlifuota, tada šviesa lūš atitinkamu kampu ir atsispindės nuo sienelių. Tik tokiu atveju akmuo įgauna reikiamą švytėjimą. Vėliau būtina pasitelkti lupą, o dar geriau – mikroskopą. Jame specialistas peržiūri akmens tinklainę: ar nesama galimų suklijavimų, priemaišų ar intarpų.
Somprasetas pasakė, jog tailandiečiai dažnai gudrauja ir pakiša užsieniečiams jei ne falsifikatus, tai tiesiog sertifikatų neatitinkančius akmenis – pernelyg tamsius arba atvirkščiai – pakaitintus. Pamatęs mūsų nustebimą, Piromas paaiškino, jog kalba eina apie specialias akmenų „virimo“ ar „kaitinimo“ technologijas, po kurių priemaišos nustoja būti pastebimos, o akmuo tampa švaresnis.
Tokių akmenų kaina aukšta, o štai kokybė tikrai jos neatitinka.
Patys tikriausi ir vertingiausi safyrai, pasakojo jis, išgaunami Kašmyre, bet dabar ten jų telkiniai beveik išsemti, taigi rasti iš ten atgabentų akmenų beveik neįmanoma, o ir kainos jų neįtikėtinai aukštos. O štai birmiški safyrai tikrai populiarūs. Po jų seka akmenys iš Tailando, Kambodžos ir Vietnamo. Devyniasdešimt procentų rubinų išgaunama Birmoje, taigi atitinkamai geriausi akmenys – iš ten.
Į briliantus Tailande taip pat verta atkreipti dėmesį, ypač į atvežtus iš Izraelio ar Jakutijos, bet tai – retenybė.
Esama čia ir smaragdų, bet mūsų palydovas nežymiai parodo neigiamą gestą. Į klausimą „Kodėl?“ atsako, kad smaragdus geriausia pirkti per parodas – Rusijoje ar Kolumbijoje. Visi kiti – tik vidutinės kokybės.
„Ne viskas auksas, kas auksu žėri“
Ištyrinėjęs patikusį pakabuką su pusantro karato safyru po mikroskopu, mūsų gidas padarė neguodžiančią išvadą – akmuo tik pusiau tikras. Iš nustebimo net išsižiojame. Mūsų akimis žiūrint, pakabukas nuostabus: akmuo žiba ir žaižaruoja, o jo spalva lygiai tokia, kokią jau minėjome – ryški, gili. Puikus papuošalas! „O štai ir ne, – sako mūsų palydovas, – čia safyro – tiktai pagrindas, visa kita – pigi sintetika“. Vėliau išsirinkome dar keletą papuošalų, ir visus juos Piromas išbrokavo: kai kurie akmenys buvo „pakaitinti“, kiti – pernelyg drumsti, treti – prastai įstatyti. O daugiau ar mažiau kokybiški nepatiko mums.
Gerų juvelyrų, pasak Piromo, Bankoke daug, bet padorių ir autoritetingų gali suskaičiuoti ant pirštų, ir prie kiekvieno iš jų – eilės.
Tailandiečiai nerizikuoja eksperimentuoti, daugiausia orientuojasi į Azijos rinką, todėl gaminių dizainas toli nuo šiuolaikinių žurnalinių iliustracijų. Masyvus geltonas auksas, specifiniai ornamentai ne visiems patinka. Todėl atskiro brangakmenio pirkimas dažnai tampa išeitimi.
Gerų juvelyrų, pasak Piromo, Bankoke daug, bet padorių ir autoritetingų gali suskaičiuoti ant pirštų, ir prie kiekvieno iš jų – eilės.
Apėjęs keletą parduotuvių, Piromas taip ir nerado, ką parekomenduoti. Susitarėme kartu išsirengti į juvelyrinę parodą, bet jau – rugsėjį.
Nemokamas sūris – spąstuose
Rudenį ir vasario pabaigoje į Bankoką suskrenda tūkstančiai prekiautojų akmenimis – čia vyksta viena iš seniausių pasaulinių parodų „Bangkok Gems and Jewelry Fair“. Trisdešimt procentų ekspozicijos užima papuošalai, o septyniasdešimt – akmenys, dėl kurių užverda pačios tikriausios grumtynės. Piromas pasakojo, jog ši paroda – pats geriausias būdas įsigyti puikių akmenų už gerą kainą. Tiesa, ir ten nepatyrusio pirkėjo tyko pavojai – gali būti įsiūlyta gana abejotinos kokybės prekė.
Tokiu būdu iš savo kuklios patirties pasidarėme tris išvadas. Pirmoji – pirkti akmenis ir papuošalus Tailande būtina su išmanančiu žmogumi. Antra, Bankoke esama ne mažiau kaip trijų pasaulinio garso firmų, užsiiminėjančių sertifikavimu, taigi norint pirkinį galima patikrinti. Na, o trečioji – tai liaudies išmintis, bylojanti, kad nemokamas sūris gali būti tiktai spąstuose. Taigi gatvės prekijų įtikinėjimai, kad kontrabandiniu būdu įvežtas safyras gali kainuoti 30 ar 50 dolerių – apgaulė. Tokių akmenų tikroji vertė – ne daugiau kaip dešimt dolerių už kilogramą.
Be to, visada reikia saugoti pirkinių čekius, nes akmeniui sutrupėjus ar papuošalui sulūžus, jūs turite visišką teisę pakeisti gaminį, nes garantija jam duodama neribota.
Ir dar. Bet kurioje padorioje parduotuvėje netoli nuo įėjimo stovi specialus lazerinis prietaisas, kuris per kelias sekundes atskirs stikliuką ar sintetiką nuo tikro akmens. Gaila, kad kitų „diagnozių“ toks prietaisas negali nustatyti.
