Tiesa, jis įsigalios tik nuo liepos 1 d. Mat ketvirtadienio susitarimą dar turės oficialiai patvirtinti EP, tai turėtų įvykti plenarinėje sesijoje birželio 7–10 dienomis Strasbūre. Tuomet valstybėms bus duota laiko įdiegti reikiamą infrastruktūrą.
„Balti dūmai, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ ketvirtadienį paskelbė ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (balti dūmai ima rūkti išrinkus naują popiežių – red. past.). – Turime susitarimą dėl Komisijos pasiūlyto ES skaitmeninio COVID pažymėjimo.“
Ketvirtadienį įvyko jau ketvirta derybų sesijos tarp EP narių ir diplomatų iš Portugalijos, šį pusmetį pirmininkaujančios Bendrijai.
Europarlamentarai sutarė paspartinti šio klausimo nagrinėjimą, kad greičiau vyktų patvirtinimo procedūra, paprastai galinti trukti ne vieną mėnesį ar net metus. ES Taryba savo poziciją patvirtino prieš mėnesį, EP jos pavyzdžiu pasekė balandžio pabaigoje.
„Nebekartosime 2020-ųjų vasaros košmaro”
Sukurti tokį pažymėjimą dar kovą pasiūlė Europos Komisija (EK). Juo siekiama palengvinti keliones po ES teritoriją, taip padedant per pandemiją itin nukentėjusiam turizmo sektoriui, pasienyje gyvenantiems ir gretimoje valstybėje dirbantiems žmonėms, ribojimų išskirtiems artimiesiems.
„Tai neabejotinai pakeis 2021-ųjų vasarą ir mes nebekartosime 2020-ųjų vasaros košmaro“, – ketvirtadienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje teigė EP derybose atstovavęs Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) pirmininkas ispanas Juanas Fernandas Lopezas Aguilaras.
Pažymėjimas leis žmonėms per atostogų sezoną lengviau keliauti, o nuo turizmo smarkiai priklausomoms valstybėms – gelbėti savo ekonomikas. Iš pradžių jis bus naudojamas tik kelionėms bloko teritorijoje. Tačiau EK siekia, kad tokie pažymėjimai būtų abipusiu principu pripažįstami ir trečiųjų šalių, ypač JAV.
Nors pažymėjimas turėtų būti skaitmeninis ir pasiekiamas per išmaniojo telefono programėlę (šią technologiją sukūrė Vokietijos bendrovės „T-Systems“ ir SAP), jį bus galima gauti ir popierine forma.
Pažadėjo rasti pinigų testams
„Turėti pažymėjimą, dėl kurio sutarėme, bus kur kas geriau nei neturėti jokio, – kalbėjo J.F.Lopezas Aguilaras. – Jis suteiks teisinio užtikrintumo ir sustiprins piliečių pasitikėjimą, nes, laukdami vasaros, jie supras, kad galės judėti laisvai.
Žmonės galės galvoti apie atostogų planavimą, užsisakyti viešbučių kambarius, kelionių paketus šeimoms, lėktuvų bilietus ar tiesiog sėsti į mašiną arba keliauti traukiniu. Ilgiau nei metus negalėjome mėgautis tokia laisve.“
Pažymėjime turėtų būti nurodyta, kad žmogus yra pasiskiepijęs nuo COVID-19, persirgęs šia liga arba turi neigiamą testo rezultatą. Tiesa, techniškai tai turėtų būti trys atskiri pažymėjimai. Po kelių mėnesių žadama įvertinti mokslinius duomenis, ar nebūtų galima pridėti ir serologinio testo rezultatų.
Sutarta, kad pažymėjimas galios 12 mėnesių, nors EK siūlė šį terminą susieti su pandemijos pabaiga, kurią paskelbtų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Pažymėjimas nebus laikomas nei kelionės dokumentu, nei būtina sąlyga norint laisvai judėti.
Bene karščiausi ginčai vyko dėl testų kainos. LIBE nariai nuo pirmo posėdžio reikalavo, kad jie būtų nemokami ar bent kainuotų tiek, kad kiekvienas galėtų pasidaryti. Per derybas pavyko sutarti, kad testai būtų „prieinami ir pasiekiami“.
Tam EK įsipareigojo skirti mažiausiai 100 mln. eurų iš Skubios paramos priemonės (Emergency Support Instrument) testams, kurie būtų naudojami šiam pažymėjimui, įsigyti. Jų visų pirma reikia tiems, kurie gyvena vienoje valstybėje, o dirba kitoje ir kasdien kerta sieną, nori aplankyti artimus giminaičius, turi keliauti į kitą valstybę dėl sveikatos ar pasirūpinti artimaisiais.
Sutarta, kad, reikalui esant, bus rasta antra tiek pinigų. Tačiau, anot J.F.Lopezo Aguilaro, skiepijant vis daugiau žmonių testų poreikis mažės.
Derybos buvo nelengvos
Dar vienas diskusijų objektas – ar atskiros valstybės galėtų toliau taikyti ribojimus (pavyzdžiui, įpareigojimą karantinuotis, izoliuotis, testuotis ir pan.) žmonėms, keliaujantiems su COVID pažymėjimu. Bendrijos narės aiškino, esą tai yra nacionalinė kompetencija, bet net aršiausiai savo teises gynusias šalis pavyko perkalbėti.
Komiteto vadovo žodžiais, „pažymėjimas garantuoja atviras duris“, tačiau pasiektas kompromisas, kad sveikatos apsaugos sumetimais tam tikrais atvejais, iš anksto perspėjus EK, laikantis ES taisyklių ir proporcingumo kriterijaus, būtų galima taikyti papildomus ribojimus.
Bendrijos valstybės privalės pripažinti skiepus, patvirtintus Europos vaistų agentūros (šiuo metu – kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“, „Moderna“, „AstraZeneca” ir „Janssen“, taip pat – PSO.
J.F.Lopezas Aguilaras per spaudos konferenciją pasidalijo kai kuriomis derybų detalėmis. Jis priminė, kad buvo sutarta pažymėjimo įvedimo procesą paskubinti, nes „nebuvo galima prarasti nė sekundės“. Tačiau pokalbiai dėl jo buvo „ilgi ir sekinantys“. Pirmi du raundai, užtrukę po 6 valandas, buvo itin sunkūs, nes „EK nerodė jokio noro eiti į kompromisą su EP“. Kiti du susitikimai baigėsi po 5 valandų.
Anot politiko, nuo pat pandemijos pradžios EP laikėsi tvirtos pozicijos – Šengeno zona turi funkcionuoti visa apimtimi, piliečiai turi turėti teisę laisvai judėti – tai esanti pamatinė laisvė.
Derybininkai atidžiai peržiūrėjo visus 15 pirminio pasiūlymo straipsnių. Anot LIBE pirmininko, nė vienas iš jų nebuvo nekenksmingas, buvo ir papildomų dalykų, tačiau po karštų ginčų pavyko pasiekti kompromisą, kuris skiriasi nuo originalaus pasiūlymo.
Pavyzdžiui, EK padarė nuolaidų dėl atskirų valstybių taikomų priemonių keliaujantiems žmonėms. Komisija esą norėjo atsižvelgti į ES narių teisę vienašališkai taikyti savo ribojimus. Tai esą stiprintų visur tvyrantį pesimizmą.
