Malūno istorija
Pirmasis malūnininkas buvo Jono Kulalio tėvas, o vėliau ir jis pats. J.Kulalis iš Kupiškio į Pumpėnus atsikraustė 1924 m. ir čia pasistatė dviejų aukštų namą iš Amerikoje uždirbtų pinigų. Už savo namo laukuose jis ir nusprendė pastatyti malūną, kuris irgi įrengtas iš tų pačių amerikietiškų pinigų. Taip keletą metų uždarbiavęs iš malūno, vėliau, atėjus sovietams, Kulalis buvo ištremtas į Sibirą, o 1954 m. ten mirė.
J.Kulalio malūnas tapo kolūkio malūnu. 6-ame dešimtmetyje malūne įvesta elektra. Nuo tada sparnų nebereikėjo, šie supuvo ir nukrito. Girnos taip pat nustojo suktis, tačiau tuo malūno istorija nesibaigė. Kolūkio valdžia nusprendė jį prikelti antram gyvenimui. 1983 m. buvo atlikti malūno tyrimai, 1986–1987 m. parengtas jo restauravimo ir pritaikymo kavinei bei ekspozicinėms patalpoms projektas, pradėti tvarkymo darbai. Uždėti sparnai, padarytas apėjimo tiltelis, ardyti senieji įrengimai. Griuvus Sovietų sąjungai ir kolūkiui, sumanymų nespėta įgyvendinti.
Apie 1992 m. malūnas privatizuotas ir jau naujieji savininkai malūne įkūrė kavinę. Deja, apie 1999 m. ji užvėrė duris. Liko tik nostalgiška iškaba – Kavinė „Senasis malūnas“. Nei tiltelio, nei sparnų nebėra.
Idėjos gimimas
„Sprendimą įsigyti malūną priėmėme kartu su broliu Martynu, nes drauge augę ir visą vaikystę iki pilnametystės praleidę Pumpėnuose, matėme malūną bei juo didžiavomės, nes tuo Pumpėnai ir yra išskirtiniai – turi malūną, kuris patraukia kiekvieno dėmesį. Tačiau prisipažinsiu, kad pirmą kartą į malūno vidų įėjau tik po 28-erių gyvenimo metų, kuomet jį įsigijome“, – apie idėjos pradžią pasakojo Arminas.
Pasak jo, nors visi pumpėniečiai didžiuojasi šiuo objektu, vis dėlto liūdna, kad toks kultūros paveldas nyksta ir metų klausimas, kada visai sugrius ir Pumpėnuose jo nebeliks. „Pradėjome galvoti, kodėl jis griūna, kodėl niekam nerūpi ir tuomet atradome jo savininkus, kurie privatizavo malūną. Ten kurį laiką veikė kavinė, o verslui nepasisekus, tiesiog jį uždarė ir apleido.
Dauguma žmonių gal nemato šio malūno vertės, bet mes, kaip pumpėniečiai, kurie tikrai myli savo kraštą, norime imtis iniciatyvos ir sutvarkyti jį. Deja, to negalime padaryti iš savo lėšų. Tačiau įsigydami šį malūną žinojome, kad, jei jis pateks į pumpėniečių rankas, tikrai visi surėmę pečius galėsime bent mažiausiai padaryti taip, kad šis nesugriūtų“, – atviravo Arminas.
Didelis užsidegimas geriems tikslams
Suradę senuosius savininkus, šie pozityviai reagavo į brolių idėją, kadangi patys nebematė prasmės investuoti pinigų į jau seniai apleistą objektą. „Tie žmonės nėra pumpėniečiai ir jokių sentimentų šiam kraštui neturi. Po labai ilgų, net 6 mėnesius užsitęsusių derybų, pagaliau įsigijome malūną“, – sakė pumpėnietis Arminas, kuris pasakodamas apie planus ir vizijas, tiesiog kirbėjo užsidegimu.
Toks jis yra visuomet ir tą gali patvirtinti visi Pumpėnų miestelio gyventojai. Jie žino, kokie broliai Vareikos yra aktyvūs: nuolatos organizuoja įvairias šventes ar iniciatyvas, imasi padėti žmonėms nelaimėje ir t. t. „Labai sėkmingai įgyvendinome projektą kai neįgaliam pumpėniečiui nupirkome keltuvą. Antras didesnis projektas buvo – Pumpėnų ežerėlio renovacija, kai praėjusią vasarą pastatėme lieptą. Taip pat organizuojame šventes, padedame mažomis dotacijomis žmonėms ir tai parodo, kad mūsų tikslai ir mintys – pozityvios ir skirtos žmonių labui“, – apie jau pasisekusius planus pasakojo A.Vareika.
Malūnas – kritinės būklės
Šiandien malūno vidus yra kritinės būklės. „Visos lubų pertvaros yra sukirmijusios ir tikrai nėra saugu eiti į vidų. Ką esame suplanavę artimiausiu metu, gerų žmonių pagalbos dėka, tai, kad į malūno vidų nebepatektų vanduo ir nebeardytų jo išorės, nebeaugtų medžiai ant jo“, – teigė malūno savininkas.
Lietuvos kultūros paveldas
Dar spalio pradžioje kalbintas Arminas tuomet nežinojo, kokia bus malūno ateitis ir aktyviai ieškojo investuotojų bei patarėjų, kurie padėtų gvildenti iškilusius klausimus. Tačiau šioje istorijoje viskas taip greitai keitėsi, kad šiandien jau viskas kur kas aiškiau.
Objektas jau yra įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldą ir gali pretenduoti į valstybines lėšas renovacijai. Bet, norint teikti paraišką, būtina atlikti architektūrinius konstrukcijos tyrimus bei paruošti tvarkymo restrauravimo darbų projektą. „Šie darbai kainuoja 18 tūkst. eurų. Valstybė kompensuos apie 10 500 eurų, o mums,, norint pradėti kelią svajonės link belieka surinkti 7 500 eurų. Kai mūsų tiek daug, nė neabejoju, kad greitai pavyks surinkti pinigus, kurie reikalingi dokumentų paruošimui“, – atviravo jis.
„Malūnas yra Pumpėnų miestelio simbolis. Atgis malūnas – atgis ir Pumpėnai. Tuos, kurie pritaria malūno renovacijai, kviečiu tapti istorijos dalimi! Kiekvieno prisidėjimas gali padėti malūnui ir vėl atverti duris“, – sakė Arminas.
Parama malūnui – plytomis
„Malūnas pastatytas iš plytų. Jūsų skirta pinigų suma simboliškai taps naujomis plytomis. O, kad galėtume žengti pirmąjį žingsnį į priekį, pirmajame etape turime susivienyti ir pakeisti 300 plytų“, – aiškino malūno savininkas.
Broliai malūnui renka paramą plytomis. 1 plyta – 25 eurai. Kiekvienam prisidėjusiam bus skirta atminimo lentelė. Bronzinis rėmėjas, tas kuris prisidės 1-9 plytomis, bus įamžintas atminimo lentelėje ir apdovanotas elektroniniu padėkos raštu. Sidabrinis rėmėjas, padovanojęs 10-29 plytas, vietoje elektroninio gaus oficialų padėkos raštą, o džiugia žinia bus pasidalinama oficialiame VšĮ „Būk geresnis“ „Facebook“ puslapyje. Na, o auksinis rėmėjas, tas kuris skirs daugiau nei 30 plytų, gaus kolekcinius Kauno „Žalgirio“ marškinėlius su trenerio Š. Jasikevičiaus parašu, taip pat bus įamžintas lentelėje, apdovanotas oficialiu raštu ir viskuo pasidalinta „Facebook“ puslapyje.
„Taigi, kiekvienas prisidėjęs bus įamžintas garbingiausioje vietoje. Po malūno renovacijos būsite istorijos dalis“, – džiaugėsi pumpėnietis.
Svajonė – prikelti malūną naujam gyvenimui
Broliai turi labai didelę svajonę – prikelti malūną naujam gyvenimui, o Armino tikslas šia svajone pasidalinti kuo plačiau. „Tikrai žinau, kad yra žmonių, kurie gali padėti svajones įgyvendinti. Mano tikslas tikrai nėra, kad malūną užsisklęsti tik sau.
Priešingai – noriu, kad šis malūnas būtų mūsų visų. Mes su broliu Pumpėnuose dirbame jau penkerius metus ir tikrai daug žmonių žino, kad mūsų svajonės yra teisingos. Jie žino, kad neapgausime, neapmeluosime ir niekaip kitaip nepasinaudosime neteisingai“, – pasakojo kasmet organizuojamos Vidurvasario šventės Pumpėnuose organizatorius Arminas, kuris kasmetinės šventės metu nuolatos užsibrėžia įgyvendinti kokį gražų tikslą – pastatyti, prieš tai minėtą, lieptą prie ežerėlio, nupirkti keltuvą neįgaliam kaimynui ir t. t.
Kartu džiaugtis, saugoti ir mylėti
„Nors malūnas priklauso mums, mūsų noras, kad vieną dieną visiems būtų gera susitikti malūne ir prisiminti, koks gražus projektas buvo ir kaip šauniai jis įgyvendintas. Tad mūsų tikslas, jog kiekvienas šiuo metu pridėtų ranką, o po to visi galėtų kartu džiaugtis, saugoti ir mylėti. Na, o malūnas žinotų, jog jis rūpi pumpėniečiams, Pasvalio krašto žmonėms ir visai Lietuvai“, – gražiausiomis idėjomis dalijosi A.Vareika.
Norintys paremti malūno projektą, kviečiami pildyti registracijos formą čia.
