Didžiulį susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje sukėlęs ir milijonus žiūrovų prie ekranų prikaustęs kino projektas „Černobylis“ pelnytai jau dabar galėtų būti vertinamas kaip vienas iš ryškiausių savo žanro projektų. Gegužę pradėtas rodyti HBO mini serialas skrupulingai atpasakoja 1986 m. balandžio 26-osios naktį Černobylio atominėje elektrinėje nutikusią ir tragiškus padarinius Ukrainai ir Rytų Europai atnešusią milžiniško masto katastrofą ir itin jautriai atskleidžia skaudžius Pripetės miestelio gyventojų likimus tragedijos epicentre.
Šis amerikiečių kūrinys sukėlė tikrą susidomėjimo bangą ne tik Černobyliu, bet ir Lietuva. Jau dabar vis daugiau užsieniečių, ypač skandinavų, trykšta noru patirti, ką reiškė gyventi už geležinės uždangos, išvysti siurrealistinį kraštą, kuriame sukurtas kultinius „Sostų karus“ serialų reitinge pralenkęs kinematografijos kūrinys.
Kaunas režisieriui priminė Maskvą
Apie 80 proc. pavasarį rodyto serialo nufilmuota Lietuvoje. Filmavimo grupei talkino didžiulė lietuvių grupė (apie 250 žmonių), padėjusi išvengti daugybės istorinį laikotarpį neatitinkančių klaidų. Pvz., amerikiečiams buvo keista, kad katės Sovietų Sąjungoje tais 1986-aisiais galėjo būti šeriamos ne iš „Kitekat“ skardinių.
Norint pažinti „Černobylio“ filmavimo erdves Kaune, teks apsilankyti ne žymiausiuose istoriniuose objektuose, bet sovietų gyvenimo būdą primenančiose vietose.
Žavinga Kauno tarpukario architektūra – Vytauto prospekto atkarpa nuo sankirtos su Laisvės alėja iki „Tautos namų“ – režisieriaus Johano Rencko akimis idealiai priminė sovietmečio Maskvą, tad mieste pasirinkta kurti ne vieną sceną. Iš viso filmo kūrėjams buvo pasiūlyta apie pusšimtis vietų, esančių Kaune ir Kauno regione, iš kurių atsirinktos septynios.
Seni rusiški „Moskvičiai“, „Žiguliai“, „Volgos“, „Zaporožiečiai“ bei pro šalį žingsniuojantys sovietmečiu madinga apranga vilkintys aktoriai traukė kauniečių žvilgsnius 2018-ųjų balandžio, gegužės ir liepos mėnesiais.
Visgi, daugelio scenų smalsios praeivių akys taip ir nepamatė – jos buvo filmuojamos atokiose teritorijose, naktį ar apleistuose, uždarytuose pastatuose. Štai šiurpą keliančios Maskvos 6-osios ligoninės bei čia atvežtų Pripetės ugniagesių kančių kadrai nufilmuoti ne kur kitur, o pačioje miesto širdyje – Kęstučio g. veikusiuose buvusiuose KTU 8-tuose rūmuose.
Serialo pagrindinio herojaus Valerijaus Legasovo butas sukurtas ir nufilmuotas įspūdingame art deco name Vytauto pr. 58.
Buvusioji Radijo gamykla (Savanorių pr. 66) kino kūrėjams atstojo KGB kalėjimo belanges ir Baltarusijos atominių tyrimų instituto kabinetus.
O štai avarijos likvidavimo pabaigos scenos buvo filmuojamos „Helisotos“ įmonei priklausančiame angare Aleksote. Kai kurios jų – kaip buvo plaunamos gatvės, užfiksuotos ir Kėdainiuose. Viena jų milžinišku greičiu pasklido internete, nes tai – „Černobylio“ plakato vaizdinys.
Pravieniškėse nufilmuotos scenos, susijusios su teismo procesu.
Tačiau daugiausiai vertinimų sulaukė filmavimų vieta Petrašiūnuose, M.Gimbutienės gatvėje. Ant virš geležinkelio bėgių „pakibusios“ tiltą primenančios konstrukcijos įamžinta magiška ką tik įvykusią katastrofą stebinčių, nieko blogo neįtariančių Pripetės gyventojų scena. Tarsi žiedadulkės besileidžiantys radioaktyvūs pelenai ekrane kuria kraupios nežinomybės ir ramybės įspūdį. Pelenais (dirbtiniais – aut. past.) pasirūpino viena Vokietijos įmonė.
„Ten juk net ne tiltas, o konstrukcija, prilaikanti vandentiekio iš Petrašiūnų kapinių vamzdžius. Tad svarbiausia amerikiečiams buvo įsitikinti aktorių saugumu – ar šis statinys atlaikys žmones. Reikėjo atlikti ne vieną ekspertizę. Mokslininkai darė atsparumo tyrimus.
Reikėjo sutarti ir su „Lietuvos geležinkeliais“. Nes ant bėgių buvo statomas galingas ventiliatorius, pučiantis tuos pelenus. Tuo metu geležinkeliu negalėjo judėti joks transportas. Šalia stovėjo šilumvežiai, pasiruošę amortizuoti smūgį, jei vis dėlto kas nors bėgiais pravažiuotų“, – įdomius faktus iš filmavimo aikštelės dėstė gidas.
Buvusioje Radijo gamykloje – kalėjimas
Ekskursija pradedama nuo Savanorių pr. esančio buvusios Radijo gamyklos pastato. Turą vedantis gidas Linas Daubaras patikina, kad šiuo metu jau yra paruoštas gamyklos pertvarkymo projektas, tad greitu metu autentiškų vaizdų iš šios „Černobylio“ filmavimo aikštelės nebeliks.
Antrajame pastato aukšte buvo filmuojama vieną dieną. Jame buvo įkurdintas KGB kalėjimas. Seriale matomų grotų jau nebėra, tačiau išlikusios ketverios kamerų durys.
Stebint HBO kūrinį atrodė, kad jos – masyvios, tačiau iš tikro pagamintos iš paprasčiausios medienos. Ir tokių, žiūrovo akis apgaunančių, dekoro detalių, – ne viena. Štai nuo filmavimo laikų išlikusios ir žalios sienų plytelės, kurios buvo specialiai sendintos, kad tik nepasirodytų per daug naujos ir tvarkingos.
Ketvirtajame Radijo gamyklos aukšte filmuotas serialo personažės Ulanos Chomiuk telefoninis skambutis, kurio metu buvo kalbama kodine kalba. Kabinetas priminė vidutinio lygio tuomečio vadovo kabineto vaizdą. Seriale matomos medžiaga aptrauktos sienos – originalios, išlikusios iki šių dienų.
„Filmo dailininkui labai patiko Radijo gamykla. Buvo surinktos kuo tikslesnės tą metą atspindinčios detalės. Telefono aparatas buvo originalus“, – patikino gidas L.Daubaras.
Radijo gamyklos kieme taip pat vyko filmavimai. Jame užfiksuota karstų krovimo bei virinimo scena. Ir vėl sukurta cinkuotų masyvių karstų iliuzija. Iš tikro tai tebuvo paprasčiausi gaminiai iš skardos. Suvirintojais, pasak ekskursijos vedlio, seriale „dirbo“ lietuviai.
„Dirbo apie 250 žmonių komanda, tačiau nemažai pagalbos filmavimo grupė sulaukė ir iš šalia filmavimo vietų gyvenusių žmonių, veikusių įmonių. Kai kurios atvėrė vartus, kurie nuolat laikomi uždaryti, kai kurie leido įsikurti jų parkavimo aikštelėse“, – teigė gidas.
Buvę 8-ieji KTU rūmai (Kęstučio g. 27)
Į antrąją filmavimų vietą Kaune vykstame su dar viena „Černobylio“ žvaigžde – PAZ 672 autobusu.
„8 cilindrų variklis. Yra tekę važiuoti ir 100 km/val. greičiu. Aišku, kai taip karšta, sunkiau jam. Vis dėlto jis mano amžiaus“, – teigė 1979 m. pagaminto autobuso vairuotojas, pats besisukęs filmavimo aikštelėje.
Tokios transporto priemonės buvo gaminamos nuo 1968 iki 1989 m. Jų „Černobylio“ serialui nufilmuoti prireikė ne vienos.
Atvykstame prie buvusių 8-ųjų KTU rūmų. Šiuo metu jie yra privatizuoti, tvarkomi. Vaizdas viduje dėl statybininkų triūso keičiasi kasdien, tad vis kitoks jis pasitiks ir vykstančių ekskursijų metu. Šiame pastate buvo nufilmuotos šiurpą keliančios scenos iš Maskvos 6-osios ligoninės, į kurią atvežti Pripetės ugniagesiai.
Ten pat ir ligoninės registratūra, į kurios darbuotoją kreipėsi savo ugniagesio vyro ieškojusi serialo veikėja. Informacijos ji sulaukė tik padavusį kyšį.
„Šie buvę KTU rūmai – ypatingi. Statyti jie kaip vienas iš Kauno tvirtovės pastatų. Vėliau čia buvo įsikūrusi Žemės ūkio ministerija“, – pristatė gidas.
Vytauto pr. 58 – V.Legasovo butas
Pagrindinio veikėjo Valerijaus Legasovo butas nufilmuotas įspūdingame dar 1928 m. pastatytame art deco name Vytauto pr. 58. Jis priklauso dviems savininkams, kurie šiuo metu vykdo patalpų rekonstrukciją. Stengiamasi atkurti kuo autentiškesnį 3-ojo dešimtmečio praėjusiame šimtmetyje vaizdą, tačiau dėl viduje vykusių „Černobylio“ filmavimų išliks ir keletas sovietinius laikus primenančių detalių, pvz., legendinis jungiklis.
Filmavimo grupė paprašė buto savininkų pakeisti keletą langų – kad jie būtų mediniai. Perdažyta dalis sienų, kai kurios interjero detalės dirbtinai pasendintos, atkurti, tiesa, iš kitokios medžiagos, ir autentiški tapetai. Jei išsiruošite į šią ekskursiją, čia išvysite ir nuo serialo filmavimo laikų išlikusius šviestuvus.
„Šis butas serialo režisieriui priminė jo butą Niujorke. Pasirinko jį dėl asmeninės nostalgijos. 1928 m. tai buvo vienas moderniausių pastatų Kaune. Turėjo oranžeriją, centrinį šildymą, du atskirus įėjimus – šeimininkams ir tarnams. „Nusifilmavo“ seriale ir Vytauto prospektas, kuriame stovėjo V.Legasovą sekančių saugumiečių mašina. Eismas dėl filmavimų buvo stabdomas trims minutėms.
Čia pat ir tarpuvartė, kurios angoje pagrindinis herojus paslėpė įrašytas „tiesos“ kasetes“, – aprodydamas butą ir jo prieigas, teigė L.Daubaras.
Filmavimas šiame pastate, kuris šiuo metu aptrauktas statybiniu tinklu ir apstatytas pastoliais, filmavimo grupei sukėlė šiokių tokių nepatogumų. Štai pirmajame aukšte nuolat lodavo šuo. Galiausiai su jo šeimininkais buvo sutarta: augintinis privalo išvykti trumpų atostogų į kaimą.
„Pastebėjote, kad V.Legasovas išmetė šiukšles į konteinerį? Jų 1986 m. tikrai dar nebuvo. Šiukšlės buvo metamos į vamzdį arba tiesiai į atvažiavusią šiukšliavežę“, – vieną iš neatitikimų įvardijo gidas, sulaukęs klausimo, ar buvo atsižvelgta į tikrąjį V.Legasovo buto interjerą, nes atrodo keista, kad apdovanotas profesorius galėjo gyventi tokiame apleistame bute, koks pavaizduotas seriale.
Dar vienas įdomus faktas yra susijęs su automobilių stovėjimo aikštele, esančia prie šio Vytauto pr. namo, kuriame buvo filmuojama. Gyventojai ilgai siekė, kad ji būtų sutvarkyta, tačiau reikiamų lėšų vietos valdžia atrado tik kai baigėsi filmavimai. Tad naudos iš „Černobylio“ sulaukė ir paprasti kauniečiai.
Suplanuotos trys ekskursijos
Įžengti į visas šias aprašytas unikalias vietas galėsite turo „Černobylis. Kaunas“ metu. Apie 2 valandų trukmės ekskursija pėsčiomis leidžia apsilankyti šiandien apleistuose, rekonstruojamuose ar uždarytuose pastatuose.
Ekskursijos dalyviams atskleidžiamos tikros istorijos tiesiai iš filmavimo aikštelės: kiek kostiumų prireikė filmavimams, koks objektas Kaune serialo režisieriui pasirodė „geresnis nei jis kada galėtų susapnuoti“, ko prireikė sukurti sovietmečiu alsuojantį butą, kaip miesto gyventojai prisidėjo prie serialo kūrimo bei kokių nelauktų nuotykių patyrė filmavimo grupė?
Artimiausios ekskursijos „Černobylis. Kaunas“ vyks lietuvių kalba liepos 7 d. (nuo 12 val.), 8 d. (nuo 17.30 val.) ir 9 d. (nuo 17.30 val.). Norintieji gali registruotis į turą pėsčiomis arba keliauti su autentišku autobusu.
Būtina registracija el. paštu info@kaunasin.lt arba telefonu +370 61623828, nes vietų skaičius yra ribotas.
Daugiau informacijos apie turus bei artėjančias ekskursijas rasite www.visit.kaunas.lt bei „Facebook“ paskyroje „Kaunas In Tourism“.
