Kelionių grafikai – neprognozuojami
Streikai yra tik viena keliautojų ir avialinijų planus griaunančių veiksnių dalis. Per pandemiją buvo drastiškai sumažintas kelionių oru skaičius ir reikšminga dalis personalo, dirbusio šioje srityje, buvo atleisti iš darbo. Ribojimus panaikinus, šie darbuotojai akimirksniu negrįžo, todėl ambicingus skrydžių tvarkaraščius sudariusioms avialinijoms galvos skausmą kelia pilotų ir įgulų trūkumas, o oro uostuose stinga apsaugos, patikros ir daugybės kitų pozicijų specialistų.
Situacijos sudėtingumą iliustruoja ir „Lufthansa“ avialinijų bei dukterinės bendrovės „Eurowings“ pranešimas, kad dėl personalo trūkumo liepą bus atšaukti apie 5 proc. šių įmonių skrydžių. Tuo tarpu iš Briuselio (Belgija) birželio 20 dieną dėl oro uosto darbuotojų streiko apskritai nepakilo nė vienas keleivinis lėktuvas. „Ryanair“ darbuotojai šią savaitę streikuoja Belgijoje, Italijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Kiekvienas atšauktas reisas prisideda prie jungiamųjų skrydžių organizavimo sunkumų, išaugina į kitą lėktuvą nespėjančių keliautojų kiekį.
„Ryanair“ darbuotojai šią savaitę streikuoja Belgijoje, Italijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.
„Gyvenu Vokietijoje ir darbo reikalais turėjau skristi į Lietuvą. Jau buvau susipakavusi lagaminus ir pagalvojau, kad reikia pasitikrinti paštą – skrydis buvo atšauktas. Bet tik pirmasis, o antrasis – ne. Kol viską išsiaiškinau, baisiai ilgai užtrukau, taip pat įstrigo tai, kad apie atšaukiamą skrydį buvo pranešta iki jo likus labai nedaug laiko“, – pasakojo lietuvė Rūta.
Skrydžio atšaukimas dėl streiko komplikuoja situaciją
Kelionių draudimo sąlygose įprastai nurodoma, jog draudėjų nuostoliai, patirti dėl avialinijų streiko, nebus kompensuojami. Taip pat draudimo kompanijos neatlygina žalos, jeigu skrydžio vėlavimas ar atšaukimas įvyksta dėl oro uosto vadovybės, aviacijos komisijos ar kitos valstybinės įstaigos sprendimų. Tačiau šios aplinkybės neatšaukia avialinijų įsipareigojimo keleiviui atlyginti žalos už nesuteiktas paslaugas.
„Dėl to visus keliautojus, kurių planai pasikeitė dėl streiko, raginame kreiptis dėl kompensacijos tiesiai į bilietus pardavusias avialinijas arba į tarpininkus, kurie už dalį kompensacijos padeda greičiau sutvarkyti visus formalumus. Tiesa, būtina įvertinti situaciją, kad prašymai atlyginti žalą kurį laiką bus masinis reiškinys ir avialinijos tikriausiai nesugebės grąžinti pinigų operatyviai“, – sako Andrius Žilėnas, BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas.
Europos Sąjungos įstatymai reglamentuoja, jog, nepriklausomai nuo skrydžio atšaukimo priežasties, avialinijos yra įpareigotos pasirūpinti keleiviu. Skrydžių bendrovė privalo pasiūlyti keleiviui arba vietą kitame reise, arba grąžinti pinigus už bilietą.
Apsauga nuo chaoso keliamos žalos
Draudimo ekspertas primena, kad kitais atvejais – kuomet skrydžiai vėluoja arba atšaukiami dėl oro sąlygų, lėktuvo techninės būklės ar atsisakymo suteikti keleiviui vietą lėktuve – keliautojams būtų skiriama ir draudimo išmoka.
Kelionės draudimas kompensuotų ir išlaidas, kurios būtų patiriamos dėl vėlavimo į savo skrydį ne dėl keleivio kaltės. Pavyzdžiui, kai žmogus turi įsigijęs jungiamuosius skrydžius ir vėluoja vienas iš jų, todėl pavėluojama ir į antrą. Tokiu atveju draudimas grąžina pinigus už bilietą, kuris nebuvo panaudotas arba padengia naujo bilieto įsigijimo išlaidas. Be to, kompensuojamos išlaidos apmokėtoms viešbučio paslaugoms už tas dienas, kai keleivis ne dėl savo kaltės jame negalėjo apsistoti.
Taip pat kelionių draudimas numato išmokas ir dėl vėluojančio ar prarasto bagažo. Reikia paminėti, kad dabar dingęs bagažas jau tampa kasdienybe, o ne išskirtiniu atveju.
„Tokiu atveju apdraustieji gali pasinaudoti draudimu ir įsigyti daiktus, kurių žūtbūt reikia – asmeninių higienos priemonių bei drabužių, kurie atitiktų vietos klimatą“, – teigia A.Žilėnas.
Ekspertas nurodo, kad 2022 metais BTA jau fiksuoja daugiau draudiminių įvykių nei 2019-aisiais, kai koronaviruso pandemija dar nebuvo prasidėjusi.
