„The Guardian“ bando išsiaiškinti, kodėl Lietuvos jaunimas toks laimingas: „Čia galima daryti viską“

Lietuva antradienį – britų dėmesio centre. Vienas pagrindinių straipsnių įtakingo leidinio „The Guardian“ interneto svetainėje – apie tai, kodėl lietuvių jaunimas toks laimingas. Prieš pietus šis straipsnis buvo skaitomiausias „The Guardian“ portale.
Mergina su Lietuvos vėliava
Mergina su Lietuvos vėliava / Shutterstock nuotr.

Šiltą dieną Vilniuje, Lietuvoje, medžio pavėsyje geriu kavą su laimingiausiais dvidešimtmečiais pasaulyje, britų dienraštyje „The Guardian“ rašo Kate McCusker. Atsižvelgiant į orą (puikus) ir gėrimą (pigus), sunku jaustis kitaip nei laimingam. Dar sunkiau, jei, kaip 23 metų Simona Jurkuvėnaitė, ką tik gavai 21 000 eurų iš Lietuvos vyriausybės režisuoti debiutinį trumpametražį filmą apie šalies paauglius.

„Tai puiki vieta, – sako ji, gestais rodydama aplink sutvarkytą aikštę, kurioje sėdime miesto naujamiesčio pakraštyje. – Labai nuostabu, kad čia galima gauti tokių galimybių.“

Galimybės tokios geros, o optimizmo lygis toks didelis, kad Lietuva šiemet užėmė pirmąją vietą Pasaulio laimės ataskaitos (World Happiness Report) jaunesnių nei 30 metų žmonių reitinge. Šalies Z kartos ir tūkstantmečio (millennials) kartos atstovai save įvertino 7,76 balo iš 10 pagal laimės skalę, o tai gerokai lenkia Jungtinę Karalystę ir JAV, kurios atitinkamai užima 32 ir 62 vietą.

Tai gerokai lenkia Jungtinę Karalystę ir JAV.

Nors ataskaita skambina pavojaus varpais dėl jaunimo gerovės Vakaruose, Lietuvos dvidešimtmečiai gali imtis darbo – memuarizuoti ir TikTokinti apie tai, kad jiems sekasi visai neblogai.

„Iš tikrųjų man čia patinka“, – sako Jurkuvėnaitės draugas Gantas Bendikas. 23-ejų metų jaunuolis netrukus baigs studijas, neturi jokių skolų ir, kaip pats prisipažįsta, nesijaudina dėl darbo rinkos. Taip, yra problemų, bet jų yra visur, – sako jis.

– Manau, kad daugelis jaunų žmonių čia yra gana patriotiški. Bent jau Vilniuje jaučiasi, kad, palyginti su kitomis Europos šalimis, gyvename gerai.“

Tiesa, tai nėra pati įdomiausia vieta pasaulyje: J.Jurkuvėnaitė skundžiasi, kad „gali būti šiek tiek nuobodu“, o A.Bendikas sako, kad prieš galutinai įsikurdamas čia, jis norėtų pamatyti kitas šalis.

Vilniaus turizmo departamentas juokaudamas save vadina „Europos G tašku“, nes „niekas nežino, kur jis yra“ (2019 m. apklausa parodė, kad tik 5 proc. britų žinojo daugiau nei Lietuvos sostinės pavadinimą ir apytikslę vietą).

123RF.com nuotr. / Vilnius
123RF.com nuotr. / Vilnius

Jurkuvėnaitės ir Bendiko Lietuva labai skiriasi nuo tos, kurioje užaugo jų tėvai. Buvusios sovietinės šalies BVP vienam gyventojui per jų gyvenimą išaugo daugiau nei keturis kartus. Jos klestinčiame technologijų sektoriuje tarp eksportuojamų prekių yra „vienaragiai“ Vinted ir Nord Security, o praėjusiais metais vidutinis bendrasis darbo užmokestis šalyje padidėjo 12,6 proc.

Buvusios sovietinės šalies BVP vienam gyventojui per jų gyvenimą išaugo daugiau nei keturis kartus.

57 proc. gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą (ES vidurkis – 43 proc.). Kaip teigia 23 metų rinkodaros specialistė Karolina Motiejūnaitė: „Mes visi gimėme laisvoje Lietuvoje. Nieko kito mes nežinome.“

Naujai įtvirtintas Lietuvos, kaip pasaulio jaunimo sostinės, statusas galbūt šiek tiek nustebino čia gyvenančius, bet ne ataskaitą parengusius tyrėjus, kurie nuo pat duomenų rinkimo pradžios stebėjo, kaip Baltijos šalys kopia aukštyn reitingų lentelėje.

„Daugiau ar mažiau per visą Pasaulio laimės ataskaitos rengimo laikotarpį sumažėjo atotrūkis tarp Rytų ir Vakarų Europos pagal vidutinį pasitenkinimą gyvenimu, – aiškina profesorius Johnas Helliwellas, vienas iš kasmetinio tyrimo, kuriuo vertinama 140 šalių gerovė ir kurį koordinuoja Oksfordo universiteto Gerovės tyrimų centras, „Gallup“ ir JT Darnaus vystymosi sprendimų tinklas, redaktorių.

Dabar Vidurio ir Rytų Europoje jaunimas yra gerokai laimingesnis nei vyresnioji karta.

– Kadangi šis atotrūkis sumažėjo, dabar Vidurio ir Rytų Europoje jaunimas yra gerokai laimingesnis nei vyresnioji karta.“

Kitoje miesto pusėje esančiame buvusiame Lukiškių kalėjime, 1905 m. kalėjime, paverstame menininkų studijų ir koncertų vietos kompleksu, nesunku suprasti, kodėl.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr. / Instagraminės Vilniaus vietos
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr. / Instagraminės Vilniaus vietos

„Kai kalbuosi su draugais iš kitų vietų – Paryžiaus, Tokijo, Londono – suprantu, kaip man pasisekė, kad turiu savo erdvę“, – sako 28 metų menininkė Jolita Vaitkutė, kai pro aukštus jos studijos trečiame aukšte langus plūsta šviesa ir lūžta ant veido. Apačioje esančiame saulės gaudyklių kieme dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai su per dideliais marškinėliais geria alų tarp spygliuotomis vielomis apraizgytų sienų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Jolita Vaitkutė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Jolita Vaitkutė

„Pasirinkau būti čia, nes man čia patinka, – sako ji. – Man nereikia dirbti darbo, kurio nenoriu, ir nereikia dirbti biure.“

Pasak Martyno Butkevičiaus, kurio vadovaujama muzikos agentūra laimėjo viešąjį konkursą pertvarkyti pastatą į kultūros vietą, studijos 6iame pastate, kuriame buvo filmuojamas ketvirtasis „Netflix“ serialo „Stranger Things“ sezonas, nuomojamos už 100–500 eurų per mėnesį. Palyginti su kitomis Europos šalimis, nuomos kainos šalyje apskritai yra mažos, nors 2010–2022 m. jos padidėjo 144 proc. ir toks augimas yra antras pagal dydį ES po Estijos.

Nepaisant to, sako kino režisierė Marija Kavtaradzė, sostinėje vis dar galima padaryti norimą karjerą. „Sakyčiau, kad kiekvienas gerai dirbantis žmogus čia gali gerai gyventi, – sako 33-ejų metų moteris, ką tik išleidusi savo antrąjį vaidybinį filmą „Tu man nieko neprimeni“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Marija Kavtaradzė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Marija Kavtaradzė

– Žinoma, jei esi kūrėjas ir dirbi kultūros srityje, o ne startuolyje, uždirbsi mažiau pinigų – tai faktas. Bet yra toks jausmas, kad čia vis dar gali pasistengti.“

Mes esame unikalūs tuo, kad matėme, kaip šalis labai greitai pasikeitė.

M.Kavtaradzė turi visas galimybes kalbėti apie jaunimo gyvenimą posovietinėje Lietuvoje. Jos 2014 m. sukurtas trumpametražis filmas „Man dvim keli“ puikiai atspindi kankinančią kančią, kai prieš tave atsiveria tiek daug durų, bet nežinai, pro kurias žengti. Ji sako, kad tai privilegija, apie kurią jos tėvų karta galėjo tik pasvajoti.

„Mes esame unikalūs tuo, kad matėme, kaip šalis labai greitai pasikeitė, – priduria ji. – Mano kartos atstovai visi augome labai panašiai, ekonomiškai – pavyzdžiui, neturiu draugų, kurie augdami buvo turtingi. Todėl manau, kad tai tam tikra prasme suteikia mums mąstyseną, kad galime viską.“

Esu čia paskutinėmis antrojo šalies prezidento rinkimų turo balsavimo dienomis. Vos po poros savaičių prasidės Europos Parlamento rinkimai. Dvidešimtmetė Agnė Urbontaitytė, rūkanti viename iš atviruko formos Vilniaus universiteto kiemelių, balsuoti eina po lietuvių filologijos paskaitos.

123rf.com nuotr. / Vilniaus universitetas
123rf.com nuotr. / Vilniaus universitetas

„Mes labai politiški, – apie savo bendraamžius sako ji. (Per paskutinius 2019 m. Europos Parlamento rinkimus Lietuvoje rinkėjų aktyvumas buvo 53,48 proc. ir viršijo bendrą ES rodiklį – 50,66 proc.) Ji atsisako pasakyti, už ką balsuos, bet sako, kad daugumos žmonių mintyse – karas Ukrainoje.

– Mes nesame tokie laimingi, kaip žmonės galvoja!“ – juokauja ji, prieš pradėdama vardyti sąrašą priežasčių, dėl kurių „myli Lietuvą“, įskaitant žaliąsias erdves ir sostinėje gyvenančius „naujus, įdomius žmones“.

Jaunimas Lietuvoje dabar turi daug galimybių.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius Antanas Kairys kaip vieną iš pagrindinių jaunimo gerovės priežasčių įvardija politinę situaciją. „Jaunimas Lietuvoje dabar turi daug galimybių, – sako jis.

– Po nepriklausomybės atgavimo „pokyčiai yra drastiški – tiek kalbant apie ekonominę situaciją, tiek apie kasdienį gyvenimą. Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl jaunimas šioje ataskaitoje užima tokią aukštą vietą, yra ta, kad jie nepatyrė Sovietų Sąjungos realybės. Jie ją pažįsta tik iš savo tėvų ir senelių pasakojimų.“

Karas Ukrainoje grasina sugriauti stabilumą, kurį Lietuva siekė pasiekti per pastaruosius 34 metus. Jaunimą kamuoja nerimas dėl to, kas gali nutikti, jei, kaip sako D.Motiejūnaitė, „šis karas pereis į blogąją pusę“.

„Užaugome su baime, kad viskas, ką čia turime gražaus, gali būti atimta per sekundę, – sako ji. – Atrodo, kad žmonės užsienyje pamiršta, jog Ukrainoje vyksta karas, ir tai kelia nerimą.“

Galbūt kai kuriose Vakarų šalyse jaučiamas nuovargis nuo Ukrainos, tačiau lietuviams Rusijos grėsmė vis dar išlieka didžiulė. Kaip drastiškai sako kelionėje lydintis 30-metis vilnietis fotografas Karolis Pilypas: „Vieną dieną namuose žiūri „Meilė yra akla“, o kitą dieną valdžia tau liepia susikrauti atsarginį krepšį.“ (Lietuvos vidaus reikalų ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praėjusių metų vasarį pradėjo kampaniją, kurioje piliečiams patariama, ką susipakuoti nelaimės atveju). „Nerimas yra tarsi visur“, – pritaria Kavtaradzė.

Be to, kyla galvosūkis dėl šalies savižudybių skaičiaus, kuris 2020 m. buvo didžiausias ES ir siekė 21,3 mirčių 100 000 gyventojų. „Vyresnio amžiaus žmonėms psichikos sveikata vis dar yra tabu tema“, – sako 19-metė Cinny, universiteto Filosofijos fakulteto studentė.

„Pavyzdžiui, mano mama vis dar netiki, kad psichikos sveikata Lietuvoje yra problema“. Kairys mano, kad tai sovietinė pagieža: „Jaunimas mažiau stigmatizuoja psichikos sveikatą, tačiau ta stigma išlieka tarp vyresnės kartos žmonių. Manau, tai iš dalies susiję su Sovietų Sąjungos realybe, kai psichikos sveikatos tarnybos buvo naudojamos politiniais sumetimais – pavyzdžiui, politiniams oponentams įkalinti.“

123RF.com nuotr. / Vilnius
123RF.com nuotr. / Vilnius

„Naktinį gyvenimą vertinčiau kaip vieną geriausių Europoje“, – sako 21 metų programinės įrangos inžinerijos studentas Daniilas Švageris pro didžiulius akinius nuo saulės, nuo kurių atsispindi dangus.

Vis dėlto, jis sako, kad norėtų vasaros namų kokioje nors tolimoje vietoje, kur galėtų pabėgti nuo atšiaurių Lietuvos žiemų. Kaip ir daugelis kalbintų žmonių, jis ir jo draugas Rokas Astrauskas, kai pasirodė žinia apie „Laimės ataskaitą“, manė, kad tai buvo pokštas. Tačiau apskritai jie sako esantys patenkinti savo gyvenimu, ypač dabar, kai vakarai ilgėja ir jie gali šešis kartus per savaitę žaisti tinklinį.

Lietuva keičia savo pavidalą, o kartu su ja keičiasi ir jos jaunimas.

Toliau einant palei upę link triukšmingo Vilniaus kiemo baro, Pilypas atkreipia dėmesį į plikus strypus, kyšančius iš tilto, kuriuo einame, žibintų stulpų. Jis sako, kad ant jų stovėjusios sovietmečio statulos neseniai buvo nuplėštos. Jis parodo ligoninę, kurioje jis gimė ir kuri šiuo metu pertvarkoma į brangią tarptautinę mokyklą. Kai pastebiu, koks žalias miestas, jis gūžteli pečiais: „Kadaise jis buvo žalesnis.“ Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo nepriklausomybės paskelbimo, Lietuva keičia savo pavidalą, o kartu su ja keičiasi ir jos jaunimas.

123RF.com nuotr. / Vilnius
123RF.com nuotr. / Vilnius

Kai šviesos mažėja, dangus nusidažo rausva ir mėlyna spalvomis, pro atvirą baro langą į kiemą ir gatvę sklinda pokalbiai. Pokalbis turi pašėlusį ką tik prasidėjusios geros nakties atspalvį.

Informacinių technologijų darbuotojas 29 metų Lukas Saženis su keliais senais kolegomis lauke geria alų. Ar jis yra laimingiausias žmogus pasaulyje? „Gal ir ne pats laimingiausias, bet manau, kad esu ganėtinai laimingas, – sako jis. – Jaučiu, kad kažko siekiame. Nesame sustingę. Lengva matyti, kaip mums sekasi.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis