Aviacijos milžinė dabar prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį klientai įsigis 18 350 naujų komercinių lėktuvų – 11 proc. mažiau nei bendrovė prognozavo 2019 metais.
Visgi kaip ir kitais sunkmečiais, pavyzdžiui, iškart po rugsėjo 11-osios išpuolių ar po 2008 metų finansų krizės, „pramonė vėl įrodys atsparumą“, kalbėjo „Boeing“ viceprezidentas rinkodarai Darrenas Hulstas .
„Pagrindai nesikeičia“, – pridūrė jis.
„Boeing“ tikisi, kad tvirtas paklausos augimas tęsis 4-ajį dešimtmetį. Vis dėlto bendrovė mano, kad per du dešimtmečius bus užsakyta 43 110 naujų lėktuvų, o tai yra 5 proc. mažiau, nei „Boeing“ numatė anksčiau.
„Nors šie metai buvo beprecedenčiai, nes jie sutrikdė mūsų pramonę, manome, kad aviacijos ir gynybos sektoriai įveiks šiuos artimiausio laikotarpio iššūkius, susigrąžins stabilumą ir vėl stipriai atsispirsime“, – kalbėjo „Boeing“ strategijos vadovas Marcas Allenas.
Per ateinančius 20 metų, pasak „Boeing“, keleivių srautas didės vidutiniškai 4 proc. per metus.
Manoma, kad 4-ojo dešimtmečio pabaigoje visą pasaulinį parką sudarys 48 400 lėktuvų, palyginti su 25 900 šiandien.
Šiuo metu kelionių komerciniais skrydžiais srautas šiek tiek atsigavo po šių metų pradžioje įvykusio 90 proc. nuosmukio.
Visgi kelionių apimtys vis dar siekia tik apie 25 proc., palyginti su lygiu iki COVID-19 pandemijos, o „Boeing“ skaičiuoja, kad visiškas atsigavimas užtruks mažiausiai keletą metų, ypač kalbant apie tolimesniu maršrutų keliones.
Susiklosčiusi dinamika paskatino kai kurias įmones paspartinti kai kurių senesnių reaktyvinių laivų atsisakymą.
Manoma, kad vieno praėjimo orlaivių, naudojamų vidaus kelionėms ar trumpiems atstumams, paklausa atsistatys greičiau nei didelių lėktuvų.
„Boeing“ varžovė „Airbus“ nepaskelbė šių metų prognozių, atsižvelgdama į COVID-19 įtakos kelionėms oru neapibrėžtumą.
