Po pandemijos sumažėjus oro uostų darbuotojų, esamas personalas nebespėja aptarnauti keliaujančiųjų, be to, lagaminų iš lėktuvo į lėktuvą perkrauti nebėra kam.
Tikėtina, kad dar metus ar dvejus taip ir gyvensime, žinoma, jei nebus naujų netikėtumų“, – svarsto keliautojas, kelionių organizatorius Dainius Kinderis.
Jo teigimu, tiek keliones organizuojantys, tiek keliaujantys susiduria su po pandeminiais netikėtumais.
Na, ir planuoti keliones tampa vis didesniu iššūkiu, bet smalsumas ir noras pažinti pasaulį žmones išjudina krautis lagaminus ir kuprines.
Namų darbai apsaugo
Mantras keliautojams, tokias kaip, kad keliauti be registruoto bagažo ir būtinai jį drausti, ypač turint daug persėdamųjų skrydžių, D.Kinderis kartoja jau kuris laikas, bet tai neapsaugo keliaujančių nuo neišskridimų laiku, tūnojimo lėktuve iškilus netikėtoms situacijoms ir pan.
Žaizdos ir traumos, patirtos keliaujant, galiausiai užgyja ir pasimiršta, kur kas sunkiau žmonėms sekasi tvarkytis su psichologinėmis žaizdomis: išgąsčiu patirtu dėl neplanuoto lėktuvo pakilimo ar nusileidimo, oro duobių ir kitų kelionių netikėtumų.
Vienas labiausiai keliauti mėgstančius varžančių dalykų yra skrydžio baimė. Laimei, dažnu atveju ją nugali nepalyginamai stipresnis noras apkeliauti pasaulį.
Griūvant planams, gelbsti atvirumas pasauliui
„Daugeliui mūsų pasiekus oro uostą itin praverstų daugiau atvirumo ir suvokimo, kad čia gali nutikti daug neplanuotų situacijų. Taigi, deja, bet teks su jomis susitaikyti“, – šypteli pats prieš kelias dienas iš Kolumbijos be bagažo namus pasiekęs keliautojas.
Paskutinius metus be draudimo kojos į lėktuvą nekeliantis pašnekovas yra atviras: „Tik pamiršk apsidrausti ir prasidės.“
„O, žiūrėk, pasirūpini draudimu ir viskas taip sklandžiai, lyg sviestu patepta“, – keliautojų prietarą mini pašnekovas.
„Tad, jei norite, kad pakely neužkluptų netikėtumai, nepagailėkite draudimui pinigų. Jei tik jam pataupysite, kažkas nutiks. Garantuoju 99 proc. Bent jau man taip būna.
Gal apsidrausdamas už tuo kelis eurus nusiperku ramybės jausmą? Patikėkite, keliaujant po Afriką jis brangesnis nei draudimo poliusas. Tad ir manęs klausiantiems sakau: verta“, – išpažįsta keliautojas.
Apie poną atsitiktinumą
„Žinoma, kelionėse nežinomų faktorių lieka kaskart, kalbu apie susidūrimus su laukiniais gyvūnais: meškomis kalnuose, gyvatėmis pamiškėse, bet šių jau nenumatysi, tai vis ponas atsitiktinumas“, – sako ne kartą pats žvėries akiratyje atsidūręs D.Kinderis.
„Išgirdęs gyvūno riksmą, pirmiausia mėginu atpažinti, kas tai galėtų būti. O sulaukęs įspėjamųjų jo signalų, suprantu, kad reikia atsargiai atsitraukti“, – apie Alpėse sutiktą mešką detalizuoja D.Kinderis.
Tąkart vos keliais nubrozdinimais atsipirkęs ir pasimatymo su Alpių lepečkoje išvengęs pašnekovas stebisi, kas atviliojo ją taip arti miesto.
„Atrodytų, Italija, civilizacija, miestelis. Traukiniai važiuoja, o čia meška, bet šiame regione jų būna.
Panašiai prieš mane Afrikoje yra dramblys išniręs, o apie beždžiones, šokinėjančias virš galvos ir keliautojų akinius atiminėjančias, jau net nekalbu.
Laukinės gyvūnijos nenumatysi“, – šypteli ne kartą jos atstovų labintas lietuvis.
Bet pernelyg baimintis ir dėl šios priežasties vėlgi, pašnekovo vertinimu, neverta: gyvūnas puola tuomet, jei jį užmini, jei pajunta pavojų ar vaikus nuo prašalaičių saugo.
„Pavadinčiau tai net ne baime, o nerimu dėl sveiko kailio“, – juokauja D.Kinderis.
Saugumas užkoduotas ir kelionių kryptyje
Paklaustas, ką iš savo aplankytų kraštų įvardintų, kaip rizikingiausias keliones, daugiau nei dešimtmetį kitiems keliones organizuojantis pašnekovas stabteli prie autostopo etapo.
„Tranzuojant netikėtumas kyšo už kiekvieno kampo, bet tai, matyt, ne nuo keliavimo būdo priklauso. O nuo to, kokia pasirinkta kelionės kryptis.
Kad ir verslo klase gali skristi į Ruandą ar Ugandą, o netikėtumai pavys lėktuvui nusileidus. Kalbu ir apie dingusius daiktus, ir apie saugumo situaciją šalyje, ir apie kintančias oro sąlygas, nakvynės vietas, taip pat momentus, būdingus pokovidiniam laikotarpiui.
Į kai kurias šalis (Marokas, Škotija ir pan.) su keliautojais po daugiau nei dvidešimt kartų sugrįžtantis, o kai kurių vis dar nepasiekęs D.Kinderis teigia, kad to, kuo užsiima šiandien, nekeistų į jokį kitą biurą.
Mat jam, kad ir kur bebūtų, darbui gana telefono ir kompiuterio, o tai ne tik labai išlaisvina, bet ir įkvepia kurti ir dar daugiau žmonių pažinti.
