Keliauti po Papua Naująją Gvinėją nėra lengva. Daug skurdo, 40 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Dėl viso to gimsta aukštas nusikalstamumo lygis. Net keliaudamas per karo zonas, negaudavau iš vietinių žmonių tiek perspėjimų būti atsargiam, neturėti jokių daiktų su savimi ar išvis neiti į gatvę. Ir tokių perspėjimų sulaukdavau po 10–20 kiekvieną mielą dieną.
Apiplėšimai keliuose vykdavo prie pat mūsų. Tekdavo sustoti tame kelyje ir laukti iš priešingos pusės atvykstančių automobilių. Juos stabdydavome ir klausdavome, ar jau plėšikai pasitraukė, prisiplėšę grobio nuo kelio, ar dar vis ten.
Apiplėšimai keliuose vykdavo prie pat mūsų.
Jie atimdavo iš žmonių pinigus, batus ir kitus daiktus, bent kokią vertę turinčius. Matydavome, kaip gatvėje vagys iš rankų išplėšdavo žmogui telefoną ir sprukdavo tolyn. Kartais net nematydavome, kas ką padarė, bet pagal žmonių minios šauksmus labai aiškiai suprasdavome, kad vykdomas nusikaltimas.
Apsistojus kaime, vietiniai pasakojo, kad prieš dvi dienas du plėšikus suvarpė strėlėmis, nes jie ne tik plėšė, bet dar ir išprievartavo kaimo merginą, kuri po savaites mirė (nekėliau vietinio žmogaus pasakojimo apie tai į stories, bet gal artimoje ateityje ir įkelsiu).
To paties kaimo gyventojai papasakojo, kad vietovėje, esančioje 60 km atstumu, visiškai nesenai buvo pagrobti 3 užsieniečiai mokslininkai. Internete greitai radau apie tai informacijos, tiesą pasakojo. Bet viskas gan neblogai su jais baigėsi, buvo paleisti po kelių savaičių.
O gyvendamas kai kurių genčių teritorijose matydavau visus ginkluotus mačetėmis ir lankais su strėlėmis. Čia karas vyksta dėl trijų priežasčių: dėl moterų, kiaulių ir teritorijų.
Papua Naujojoje Gvinėjoje patyriau ir daug gražių dalykų. Sutikau daug gerų žmonių, kurie stengėsi kaip išmanydami padėti. Einant keliu, visi norėdavo pasisveikinti ir ranką paspausti. Sveikindavausi per dieną tūkstančius kartų!
Šalis turi labai gražią gamtą, daug salų, nuostabių paplūdimių, aktyvių ugnikalnių. Taip pat joje gausu Antrojo pasaulinio karo palikimo: lėktuvai, tankai, pabūklai, povandeninių laivų bazės, bunkeriai, požeminiai tuneliai.
Teko ragauti daug maisto, kurio niekur kitur pasaulyje nemačiau.
Bet didžiausią įspūdį paliko gentys. Tiek jų aplankiau, kad net tikslaus skaičiaus nežinau. Tikėtina – virš 10. Visos jos labai skirtingos, su savita kultūra ir papročiais.
Papua Naujoji Gvinėja turi milžinišką potencialą turizmui. Bet tam reikia saugesnės situacijos šalyje. Tikrai nenoriu pasakyti, kad jokiais būdais nereiktų vykti į šią šalį, bet prieš norėdami ją aplankyti gerai pagalvokite, ar jums tokia kelionė tiks. Kaip vietiniai sako: „While you are in Papua New Guinea – expect unexpected“ (liet. Būdami Papua Naujojoje Gvinėjoje, laukite netikėtumo).
Tie, kas sekėte stories, turėjote galimybe pamatyti daug neįprastų dalykų iš Papua Naujosios Gvinėjos. O dabar laukia nuotykiai iš Naujosios Zelandijos. Linkėjimai visiems!