Visus „Ekspedicija: neatrastas pasaulis“ tekstus skaitykite ir laidas žiūrėkite čia.
Jis minimas kaip diktatorius, bet yra nemažai nuveikęs šalies labui. Sveikatos apsaugos sistemos lygis buvo vienas iš aukščiausių visoje Afrikoje, o raštingumo lygį pakėlė nuo 25 iki 87 proc.
-
Viena rečiausiai lankomų Afrikos genčių: iki dantų ginkluoti ir šlapime besimaudantys mundari vyrai
-
Ekspedicija pas egzotišką P.Sudano gentį: savitas grožio supratimas ir stebinanti vestuvių ceremonija
-
Ekspedicija į vieną gražiausių ir keisčiausių pasaulio vietų: sala, apie kurią mažai kas girdėjęs
-
Kitoks Afganistanas: narkomanai gatvėse, karo artefaktai ir gidė, kuriai gresia mirtis
Nėra pasaulyje vietos, į kurią nebūtų galima patekti. Tenka tik daugiau pastangų įdėti, pažinoti reikiamus žmones. Jei turistinės vizos neišduodamos, keliauju į šalį su verslo viza. Tampame konsultantais ir darbo reikalais vykstame į vieną didelę kompaniją, kuri užsiima naftos verslu. Dėl suprantamų priežasčių jos pavadinimo neminėsiu.
Nėra pasaulyje vietos, į kurią nebūtų galima patekti. Tenka tik daugiau pastangų įdėti, pažinoti reikiamus žmones.
Gaunu instrukcijas, kaip pasiruošti kelionei, kad be trikdžių praeitume migracijos patikrą atvykus į Libijos sostinę. Kaip turėtume atrodyti, kokio tipo bagažu naudotis. Negalime pasiimti foto kamerų su dideliu objektyvu. Kad nesukeltume įtarimų.
Tripolio tarptautinis oro uostas – visiškai sunaikintas. Jame jokia veikla jau nebevykdoma. Nuo 2019 metų visi skrydžiai nukreipiami į Mitiga oro uostą, taip pat šalia Tripolio. Vos nusileidus jame pamačiau raketomis apšaudytus pastatus, kelis sunaikintus ir sudegusius lėktuvus.
Visa tai – 2019 metų mūšių pasekmė, kuomet Libijos generolas Khalifa Haftaras su savo karinėmis pajėgomis užpuolė Tripolį, tikėdamas perimti regiono kontrolę. Jo užnugaris – Rusijos kovotojai samdiniai ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Vyko nuožmios kovos, bet miesto kontrolės perimti jam nepavyko.
Šalis padalinta tarp dviejų tarpusavyje kovojančių administracijų, besivaržančių dėl valdžios. Generolas Haftaras įsikūręs rytinėje šalies pusėje, kurioje daug naftos išgavimo vietovių. Kontroliuoja didžiąją šalies dalį ir vadovauja Libijos nacionalinei armijai (LNA).
Kelis kartus mažesnę šalies teritoriją ir sostinę Tripolį kontroliuoja tarptautinės bendruomenės pripažinta Nacionalinės vienybės vyriausybė (GNA), kuriai tuo metu vadovavo premjeras Fayezo al Sarrajo.
Mitiga oro uoste prie migracijos pareigūnų mūsų jau laukė naftos kompanijos atstovai. Gan lengvai, po paviršutiniško daiktų patikrinimo, palikome oro uosto pastatą. Galbūt situaciją palengvino ir tai, kad migracijos pareigūnai visiškai nešneka angliškai, už mane į visus klausimus atsakė naftos kompanijos darbuotojai.
Atvykus į viešbutį, jau po 10 minučių išgirdau ilgas automatų šūvių serijas Tripolio gatvėse. Šaudė ilgai, spėjau atsidaryti kambario langą ir nufilmuoti visa tai. Pačios vietos, iš kur šaudyta, nustatyti negalėjau – daug pastatų gatvėse, nieko nematyti. Tik šūvių garsai. Jie nesiliovė ir nakties metu, vis pažadindavo iš miego.
Oficialiai laikyti ginklus čia yra nelegalu, bet kiekviena šioje šalyje gyvenanti šeima jų turi. Bent po vieną, dažnai net po kelis. Savigynai.
Kitą rytą į viešbutį atvyko mano kelionės palydovai ir išvykome apžiūrėti sostinės.
Daug miesto pastatų sugriautų. Daugelio jų sienos suvarpytos kulkomis ar pramuštos raketų. Miesto centre daug pastatų vaiduoklių, kurie buvo pradėti statyti prieš karą, o jam prasidėjus – viskas sustojo. Prie jų dar ir iki šių dienų stovi apleisti kranai, skirti statybų darbams.
Štai penkių žvaigždučių „JW Marriott Tripoli“ viešbutis atsidarė 2011 metais, prieš pat pilietinio karo pradžią. Po dviejų savaičių veiklos teko užsidaryti. Buvo skubiai užsakytas čarterinis skrydis, kuris išgabeno viešbučio svečius ir 185 aptarnaujančio personalo žmones į saugią vietą – Jordanijos sostinę Amaną. Viešbutyje iki šiol veikla neatnaujinta.
Tripolyje yra didelis jūrų uostas – vietiniai pasakojo, kad iš jo išplaukdavo laivai su pabėgėliais, kurie rizikuodami gyvybe stengdavosi pasiekti Europos šalis plaukdami Viduržemio jūra. Prie tokių kelionių organizavimo prisidėdavo ir vietos karo vadai. Nemenkas jiems pajamų šaltinis.
Gatvėse daug policijos, karių, privalau būti labai atsargus fotografuodamas ar filmuodamas. Rizikavau, bet draudžiamą fotoaparatą dideliu objektyvu į Libiją visgi atsivežiau. Išardęs dalimis.
Vietos žmonės nėra pratę būti fotografuojami, ir bet koks žmogus su kamera rankose kelia didelį įtarimą. Čia turistų nėra, galbūt užsienietis atvyko šnipinėjimo tikslais? Buvau perspėtas, kad galiu būti sulaikytas, gali atimti kameras. Fotoaparatą sostinėje išsitraukdavau labai retai, kai būdavau visiškai tikras, kad manęs niekas nemato.
Didesnį įspūdį paliko Tripolio senamiestis su savo senomis mečetėmis, turgumis, siauromis gatvelėmis. Ten stovi ir Marko Aurelijaus arka, pastatyta 165 metais. Statybai naudotas marmuras. Ji išliko iki šių dienų, bet gan stipriai pažeista, dingo dalis originalių detalių.
Norėdamas daugiau sužinoti apie šalyje esančius romėnų imperijos statinius, keliauju į Leptis Magna miestą, nutolusį nuo sostinės tik 100 kilometrų atstumu. Jis laikomas vienu didžiausių, gražiausių ir geriausiai išsilaikiusių senovės romėnų miestu. Įkurtas prieš kiek daugiau nei 3000 metų ir pagal dydį nusileido tik Romai. Čia gyveno 100 000 žmonių.
Per paskutinįjį karą miestas buvo labai saugomas, bet vis tiek nepavyko atsiginti nuo plėšikų, kurie prasmukdavo į teritoriją ir išpjaudavo akmenyje iškaltas senovines statulas ar kitus dirbinius. Vietos gyventojai burdavosi į apsaugos būrius, stengdamiesi patys apsaugoti šį senovinį miestą. Per savo gyvavimo laikotarpį jis tiek kartų buvo griautas, atstatytas ir vėl griautas.
Prieš 2000 metų čia buvo taip stipriai išvystyta alyvuogių aliejaus gamyba, kad miestas sugebėdavo pateikti Julijui Cezariui apie 1,5 milijono kg gryno aliejaus. Mieste buvo daug pastatų, pirtys, turgavietės, bazilika, aikštės, teatras. Iki uosto su sandėliais vedė beveik pusės kilometro gatvė apstatyta akmeninėmis kolonomis.
Miesto amfiteatre nuolat vykdavo renginiai, organizuodavo trijų rūšių šou. Būdavo gyvūnų kovos, pavyzdžiui, liūto su liūtu, tigro su tigru. Kitas šou – žmogaus atidavimas žvėrims sudraskymui. Ir dar vienas populiariausių renginių – gladiatorių kovos.
Būdavo gyvūnų kovos, pavyzdžiui, liūto su liūtu, tigro su tigru. Kitas šou – žmogaus atidavimas žvėrims sudraskymui.
Jei miesto gyventojai norėdavo intymių paslaugų iš moterų, jie žinodavo, kur kreiptis. Ant tokias paslaugas teikiančių moterų namų akmenyje būdavo iškalamas vyro lyties organas. Jas būdavo lengva susirasti.
Keliauju į pietinį šalies regioną. Vaizdai vėl kartojasi: susprogdinti tiltai, kulkomis suvarpyti kelio ženklai bei pastatai. Pravažiavau net monumentą, sukurtą iš 3 tankų.
Po kelių valandų pasiekėm Qasr Al Haji vietovę. Čia stovi didžiulės, senovėje pastatytos saugyklos. Jose – kameros, kurios išsidėsčiusios per kelis aukštus. Čia buvo laikomi grūdai ir alyvuogių aliejus. Įspūdingai atrodanti milžiniška struktūra.
Ten sutikti žmonės pakvietė prisijungti prie vaišių stalo. Valgėme įvairias užtepėles, gausiai apipiltas aliejumi, vaišinomės vietiniais saldumynais. Čia geriama labai saldi arbata, nenustebčiau, jei pusę jos puodelio sudarytų vien tik cukrus.
Keliavome toliau per Jebel Nafusa kalnus. Tik retkarčiais prasilenkdavome su kitomis transporto priemonėmis. Čia berberų žemės, pravažiuojame daug apleistų jų gyvenviečių. Visos jos pastatytos iš akmens. Viskas sunykę – namai, mečetės. Nuo kalno viršaus atsiveria gražūs panoraminiai vaizdai, palydovai man sako, kad tai viena gražiausių šalies vietovių.
Kelionės po Libiją metu nuvykome į Gharyan miestą. Ten taip pat berberų teritorijos. Jie čia statėsi namus po žeme. Karštomis vasaros dienomis tokiuose būstuose vėsu, o žiemą – išsilaiko šiluma.
Kai kurie namai statomi iki 10 metrų gilyn po žemėmis. Mes aplankėme vieną iš jų, kuris buvo pastatytas dar 1666 metais, ir jame iki šiol gyvena statytojų giminaičiai. Čia daug kambarių, kadaise gyveno 8 šeimos. Kiekviena iš jų turėjo privačią patalpą. Yra įrengtos kelios virtuvės, kuriomis šeimos dalinasi.
Daug namų yra apleistų, bet apie juos vėl buvo prisiminta per paskutinįjį pilietinį karą. Žmonės kėlėsi į juos, norėdami apsisaugoti nuo šūvių.
Gharyan miestas buvo pagrindinis pasipriešinimo centras prieš italų invaziją XX amžiaus pradžioje.
Alyvuogių aliejaus gamyba, miltų malimas, kilimų audimas ir keramika – pagrindinės miesto gyventojų veiklos.
Aplankiau ir Sabratha vietovę, kurią pastatė romėnai. Ji užima daug mažesnę teritoriją ir kiek mažiau įspūdinga nei Leptis Magna. Abu šie miestai yra saugomi UNESCO. Sabratha pastatyta prieš 2500 metų, čia buvo teatras, kuris talpino net 5000 žmonių. Buvo įrengtos pirtys, šventyklos ir amfiteatras, skirtas kruvinoms žaidynėms. Jis galėdavo sutalpinti net iki 10 000 žmonių.
Grįžus į sostinę Tripolį, kartu su keliavusiais draugais nusprendėm pasivaikščioti po miestą savarankiškai. Mūsų vietiniai palydovai nebūtų apsidžiaugę apie tai sužinoję. Jaudinosi, kad kas nenutiktų.
Gatvėje susipažinome su vietiniais jaunais žmonėmis, buvome pakviesti į svečius. Galėjome dar daugiau sužinoti apie šalį iš pirmų lūpų. Pasakojo, kad gyvenimas po truputį šalyje gerėja. Vis mažiau konfliktų įvyksta pastaruoju metu. Kuriasi viešbučiai, restoranai, pramogų parkai.
-
Kitoks Afganistanas: bėgimas nuo talibų, bombų sprogimai ir mokytoja, kuri niekur nesimokė
-
Pavojinga ir neatrasta Etiopija: dėl grožio išmušti dantys, maliarija ir apsauga už 50 dolerių
-
Ekspedicija Siera Leonėje: daugeliui pasišlykštėjimą galintis sukelti maistas ir deimantų kasyklos
-
D.Pankevičius pavojingiausiame pasaulio mieste: egzotiniai gyviai ir į vairuotojų galvas nutaikyti ginklai
-
Ekspedicija Liberijoje: kas liko iš vieno prabangiausių viešbučių pasaulyje ir biocheminių eksperimentų beždžionės
Visi tikisi geresnio gyvenimo. Tikiuosi ir aš, kad per artimiausius metus gyvenimas Libijoje pagerės. Bus saugu, ir sienos atsivers visiems keliautojams. Šalis tikrai verta dėmesio, turinti daug ką pasiūlyti. Kai kurių įdomiųjų objektų mums ir patiems neteko pamatyti, galėjome keliauti tik po tą šalies regioną, kurį kontroliuoja tarptautinės bendruomenės pripažinta Nacionalinės vienybės vyriausybė. Kitos teritorijos šiai dienai – per daug pavojingos.
Visus „Ekspedicija: neatrastas pasaulis“ tekstus skaitykite ir laidas žiūrėkite čia.
Sekite „Danas Around The World“ socialiniuose tinkluose:
FACEBOOK: fb.com/DanasAroundTheWorld
INSTAGRAM: instagram.com/pankevicius
