Longjyrbienas, Norvegija
Čia gyventi gali tik itin ištvermingi žmonės. Apie 2 tūkst. Longjyrbieno gyventojų Norvegijos šiaurėje įsikūrę vietoje, kuri vadinama viena nepalankiausių vietų žmogaus gyvenimui sausumoje.
Čia nuo balandžio iki rugpjūčio pabaigos saulė nenusileidžia ir galima mėgautis nuolatine šviesa, bet kitu metų laiku tampa tamsu. O keturis mėnesius – nuo spalio pabaigos iki vasario vidurio – saulė net nepateka. Tiesa, dar nebūna aklina tamsa – saulės šviesa šiek tiek pasiekia miestą. Tačiau nuo lapkričio vidurio iki sausio pabaigos čia tamsu net ir vidurdienį.
Gal nustebins tai, kad nors Longjyrbienas yra taip toli šiaurėje, tačiau čia nėra stingdančiai šalta. Kadaise čia žiemą retkarčiais būdavo fiksuojama ir -40 laipsnių, tačiau dabar vidutinė temperatūra būna apie -20.
Atrodo, kad tamsą gali būti be galo sunku ištverti, bet Švedijos portalo expressen.se kalbinta vietos gyventoja Emma to nesureikšmina. „Tai nėra taip blogai, kaip gali atrodyti. Žinoma, yra tamsu, išties tamsu du mėnesius. Bet iš tiesų ar tai labai kuo skiriasi nuo gyvenimo Stokholme, kai dirbi ofise žiemą? Tada nematai jokios saulės taip pat!“ – sakė ji.
Kita gyventoja Marianne prisipažino net visai laukianti poliarinės nakties. „Viskas sulėtėja tamsoje. Lauki būties ramybės ir patiri tikrą tylą. Be to, visą dieną gali žiūrėti į šiaurės pašvaistes!“ – džiaugėsi ji.
Įdomu, kad šiame miestelyje yra teisiškai uždrausta mirti. Svalbardo salyne esantis miestas įsikūręs daugmaž pusiaukelėje tarp žemyninės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio. Jis yra viena iš šiauriausių žmonių gyvenamų vietų, o ištisus mėnesius jo nepasiekia Saulės spinduliai.
Neįprastas įstatymas priimtas 1950 m., kai vietos gyventojai pastebėjo, kad kapinėse palaidoti kūnai dėl šalto klimato neyra. Net kai 1998 m. mokslininkai ekshumavo kūnus tų, kurie mirė per 1918-ųjų gripo epidemiją, jie iš kūnų galėjo paimti šio mirtino viruso pavyzdžių.
Mirtinai sergantieji turi išvykti iš salos ir likusias savo dienas praleisti žemyninėje Norvegijoje. „Jeigu atrodo, kad netrukus pasitrauksi anapilin, bus dedamos visos pastangos, kad būtum išsiųstas į žemyninę dalį“, – „The Sun“ sakė Janas Christianas Meyeris iš Norvegijos Mokslo ir technologijos universiteto.
Utkiagvikas, Aliaska, JAV
Praėjusią savaitę nedidelio Aliaskos miestelio gyventojai paskutinį kartą šiemet žvilgtelėjo į saulę. Jos jie nematys čia net 65 dienas. 4 tūkst. gyventojų turinti Utkiagviką apgaubė poliarinė naktis.
Šiauriausias JAV miestas įsikūręs už 480 km nuo poliarinio rato. Jis nėra vienintelis miestas JAV, kuris ilgoms dienoms žiemą panyra į tamsą, tačiau poliarinė naktis čia prasideda anksčiausiai ir tęsiasi ilgiausiai. Saulė čia vėl patekės tik sausio 23 d.
Vietos gyventojai Aliaskoje jau yra įpratę prie tokių gamtos pokyčių – juk jų miestas kasmet aptemsta. Miestelyje net būna surengiamos poliarinės nakties sutiktuvės – su maistu, gėrimais, linksmybėmis, draugais ir juokeliais apie vampyrus.
2007 m. pasirodžiusiame siaubo filme „30 dienų nakties“ veiksmas vyksta būtent šiame miestelyje, kuris anksčiau vadinosi Barou, – į aklinos tamsos apgaubtą miestelį užklysta būrys vampyrų.
Tiesa, miestelis iš tikrųjų neskendės aklinoje tamsoje kelis mėnesius. Saulė nepatekės, bet jos spinduliai apgaubia mūsų planetą, tad šiek tiek šviesos bus matyti virš horizonto.
Žiemos mėnesiais naktimis Utkiagvike temperatūra nukrenta iki 23–28 laipsnių šalčio, tik dėl klimato kaitos situacija keičiasi.