Ši šalis eurą įsives nuo 2023 m. sausio 1 d. Kroatija taps naujausia šalimi, prisijungusia prie euro zonos po Lietuvos 2015 m. Tai reikš, kad nuo kitų metų tik 7 Europos Sąjungos šalys tebenaudos savo valiutą.
Kodėl Kroatija įsiveda eurą?
Kroatija iki kitų metų sausio mėnesio ir toliau naudos savo valiutą – kuną. Šiuo metu viena Kroatijos kuna verta maždaug 0,13 euro.
Norėdama įsivesti eurą, šalis turi atitikti tam tikras ekonomines sąlygas, įskaitant stabilų valiutos kursą ir mažą infliaciją.
Įsivesdama eurą Rytų Europos šalis tikisi įgyti daugiau finansinio saugumo ir pagerinti savo piliečių gyvenimo lygį.
Kroatija taip pat gaus ekonominės naudos dėl glaudesnių finansinių ryšių su kitomis bendros valiutos zonos narėmis ir Europos centriniu banku. Į Kroatiją atvykstantiems euro zonos lankytojams taip pat nereikės keisti pinigų.
Kurios Europos šalys vis dar naudoja savo valiutą?
Kroatijai tapus 20-ąja Europos Sąjungos šalimi, įsivedusia eurą, dar yra nemažai narių, kurios šio žingsnio nežengė.
Iš viso euro nenaudoja 7 Europos Sąjungos šalys: Bulgarija, Čekija, Danija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija.
Šiose šalyse lankytojai iš euro zonos vis dar turi išsikeisti pinigus prieš kelionę. Pateikiame jų naudojamų valiutų sąrašą ir daugiau informacijos apie šias euro zonai nepriklausančias Europos Sąjungos valstybes.
Danija
Danija yra mažiausia iš Skandinavijos šalių, tačiau joje daug gurmaniško maisto, kultūros ir dizaino.
Danija puikiai tinka atostogoms, kurių metu daugiausia dėmesio skiriama sveikatingumui. Keliaujant po jos plačią pakrantę galima atsipalaiduoti ir pasisemti naujų jėgų.
Atvykusieji į Daniją pinigus turi išsikeisti į Danijos kronas.
Švedija
Švedija – puiki vieta gamtos mylėtojams, kurioje yra beveik 100 tūkst. kvapą gniaužiančių ežerų, atšiaurios kalnų grandinės ir miškų masyvai.
Tai puiki šalis stebėti vieną didžiausių gamtos reginių – šiaurės pašvaistę – arba visą naktį praleisti po vidurnakčio saule.
Po 2003 m. referendumo, kuriame visuomenė nubalsavo neįsivesti euro, Švedija naudoja Švedijos kroną.
Bulgarija
Bulgarija vis labiau garsėja kaip patraukli pigių atostogų kryptis, siūlanti ir nuostabius paplūdimius, ir įspūdingas kalnų grandines su ledyniniais ežerais.
Šalyje taip pat gausu įspūdingų istorinių paminklų – nuo vienuolynų iki tvirtovių.
Šiuo metu Bulgarija naudoja levą, nors ketina pereiti prie euro, kai įvykdys reikiamas sąlygas.
Rumunija
Rumunijoje dera įspūdingiausi Europos gamtovaizdžiai, viduramžių kaimai ir įspūdingos pilys.
Dunojaus delta yra rojus paukščių stebėtojams, o įspūdingas Skėrišoaros (Scarisoara) ledynas yra antras pagal dydį požeminis ledynas Europoje.
Rumunija naudoja lėjos valiutą ir, kaip ir Bulgarija, tikisi ateityje įsivesti eurą.
Lenkija
Lenkija – puiki vieta istorijos mėgėjams, nes čia gausu viduramžių pilių.
Europos Antrojo pasaulinio karo istoriją galima prisiminti Aušvico-Birkenau muziejuje, Varšuvos sukilimo muziejuje ir Lenkijos žydų istorijos muziejuje „Polin“.
Sostinės lankytojus taip pat sužavės pastaraisiais metais atsiradę stilingi barai ir nauji veganiški restoranai.
Lenkijos vietinė valiuta yra zlotas.
Vengrija
Vengrija mėgstama dėl savo patiekalų. Šalies virtuvėje galima rasti tokių gardžių patiekalų kaip guliašas – mėsos troškinys su paprikų prieskoniais – ir langos – gruzdinta plokščia duona.
Šalis taip pat garsėja savo architektūrinio grožio terminėmis maudyklomis. Taip pat verta aplankyti didžiulį terminį Hevizo ežerą, kuriame galima maudytis.
Atvykusieji į Vengriją pinigus turės išsikeisti į forintus.
Čekija
Čekija, kurioje yra daugiausiai pilių Europoje, vadinama architektūros ir istorijos mėgėjų rojumi. Kai kurie iš šių puošnių pastatų pastatyti dar 1300 m., o sostinėje Prahoje yra didžiausias pasaulyje pilių kompleksas.
Ši šalis taip pat garsėja alaus gamybos tradicijomis, kurios prasidėjo dar 993 m. po Kristaus.
Čekijos vietinė valiuta – krona.
