Apie darbą vienoje prestižiškiausių kompanijų pasaulyje negalinti kalbėti
Šiuo metu „Emirates“ oro linijų kompanijoje, kurios darbo užkulisių negalinti viešai atskleisti iki kol nėra tam gavusi oficialaus leidimo, dirbanti mergina sako, kad Dubajus tikrai gali būti galimybių kraštas, tačiau pasakomis apie gatvėje vaikštančius ir investuoti į tave siūlančius šeichus ragina netikėti.
„Na, nebent eskorto merginos galėtų papasakoti iš savo pusės“, – priduria prieš tai aukšto lygio restorane-naktiniame klube administratore dirbusi M.Skrebytė. „Jeigu mergina į klubą ateina viena ir gurkšnodama vandenį sėdi prie baro, jau maždaug įtari, su kokiomis intencijomis. Brangios sugulovės atrodo labai gražios, linksmos, o už vieną naktį prašo nuo 5 tūkst. dirhamų (daugiau kaip 1200 Eur)“, – apie elitinių eskorto merginų braižą pasakoja Monika.
Metus su puse naktinio gyvenimo aplinkoje dirbusi panevėžietė pasakoja, kad naktinio gyvenimo sostine Dubajus vadinamas tikrai ne šiaip sau, o tai, kaip čia pasistengiama lankytojams sukurti įspūdingą vakarą, galėtų būti sektinu pavyzdžiu daugeliui šalių. Vakarienės metu svečiai mėgaujasi šokėjų, akrobatų ir magų pasirodymais, po kurių seka įspūdingais šviesų, projekcijų efektais, konfeti bei garsiausių didžėjų grojamos muzikos lydimas pompastiškai įnešamo šampano šou.
„Ypač tie, kurie visa tai išvysta pirmą kartą, visada netenka amo, patiria tą „oho“ momentą. Kartą tokiame vakarėlyje vieno staliuko svečiai per vakarą išleido daugiau kaip 100 000 eurų vien tik už alkoholį. Jau nekalbu apie nuolatinius lankytojus, kuriems išleisti 20 000 eurų reiškia tą patį, kaip man 20 eurų“ – įspūdžiais darbe dalijosi M. Skrebytė.
Dubajuje nereikia laukti „Cirque du Soleil“ lygio pasirodymų – jie vyksta kasdien
Pasak Dubajuje gyvenančios lietuvės, įvairiausi renginiai čia apskritai yra kasdienybė, nesvarbu, kokia savaitės diena būtų. Dubajuje visada rasi pamatyti ką nors naujo ir įdomaus, tačiau „must see“ (liet. turi pamatyti) reginiu Monika įvardija nuolatos mieste vykstantį vaidinimo, akrobatikos, oro ir vandens triukų šou „La Perle“, kurį penkerius metus tobulino vienas iš pagrindinių unikalaus „Cirque du Soleil“ teatrinio stiliaus architektų Franco Dragone.
Pasak pasirodymą stebėjusios merginos, milžinišką įspūdį palieka ne tik daugiau nei pusšimčio atlikėjų profesionalumas, bet ir dekoracijos, pats spektaklio pastatymas, tikrai sukuriantys Dubajuje taip akcentuojamą didingumo efektą. Pasirodymo metu keli motociklininkai dideliu greičiu juda metalinės sferos viduje, kaskadininkai neria iš 25 metrų aukščio, žiūrovai scenoje išvysta krioklius, potvynius, daugiau vandens spektaklio akcentų, tapusių belgų teatro režisieriaus vizitine kortele.
Beje, visi Dubajuje lankydamiesi 2020-ųjų spalį–2021-ųjų balandį, vykstant Pasaulinei parodai, turėtų dar kartą įsitikinti šio miesto didybe. Jau dabar skelbiama, kad tai bus geriausias pasaulio šou. Negana to, iki renginio pradžios planuojama užbaigti Dubajaus televizijos bokšto (angl. The Tower at Dubai Creek Harbour) statybas. Tikslus statinio aukštis nebus paskelbtas iki pat jo oficialaus atidarymo, tačiau, manoma, sieks 928–1400 metrus ir, žinoma, taps nauju aukščiausiu pasaulio statiniu.
Vestuvės, kuriose linksminasi tik moterys
Visgi labiausiai mergina džiaugiasi išsipildžiusia galimybe sudalyvauti arabiškose-persiškose vestuvėse. „Tradicinėse vestuvėse moterys ir vyrai švenčia atskirai. Tik paskutinę valandą jaunikis ateina atsiimti žmonos, tuo metu visos moterys apsigaubia gražiausias sukneles ilgais juodais apsiaustais (angl. abaya) ir nustoja šokti“, – kultūrinius šventės skirtumus vardija M.Skrebytė.
Mergina pasakoja, kad jaunoji apskritai nesilinksmina, sėdėdama nuošalyje tiesiog stebi visas kitas, kurios pakaitomis tik prieina su labai gražiai pasipuošusia jaunąja nusifotografuoti, pabendrauti. Monika priduria pati nė sekundei nepasijuto esanti nuošalyje, esą visos moterys ir merginos buvo be galo draugiškos ir nepaleido šios iš rankų. „Tuo tarpu vyrai apskritai beveik nešvenčia, tiesiog ramiai susėda rūkyti kaljano, šventėje alkoholio, žinoma, nėra“ – dalijasi įspūdžiais iš tradicinių arabiškų vestuvių.
Draudimai gerti vandenį ir barbekiu dykumoje
Kalbant apie daugiau įstrigusių kultūrinių skirtumų, Monika prisimena, kaip pirmąjį atvykimo mėnesį nuėjus į valstybinę instituciją su beveik kelius siekiančiu sijonu jai buvo įduota užsisegti ilgą meksikietišką, antraip į įstaigą tektų grįžti kitą kartą. Visgi, gatvėse žmonės jaučiasi laisvai ir rengiasi kaip nori.
Nereikia pamiršti, kad viešai bučiuotis Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra draudžiama. Draudimo nepaisantys gali atsidurti kalėjime arba būti deportuoti, tačiau eiti susikibus rankomis leidžiama. Tiesa, tik susituokusioms poroms.
Pasak Monikos, Ramadano mėnesį, kuomet dauguma musulmoniško pasaulio tikinčiųjų pasninkauja, t.y. pradeda valgyti tik nusileidus saulei, o paskutinį šaukštą deda prieš pat aušrą, šalies svečiai taip pat privalo solidarizuotis, todėl viešumoje nė vandens negali atsigerti. Visgi, kai kurie langus nuo saulės šviesos užsidengę restoranėliai išalkusius kitatikius priima net ir dienos metu.
Dubajuje gerokai skiriasi ir laisvalaikio leidimo būdai. Pasak M.Skrebytės, norintieji atsiplėšti nuo dangoraižių lekia pasiplaukioti jachta. „Buvau nuoširdžiai nustebusi, kai kartą draugų kompanijoje švęsdami gimtadienį užsisakėme maisto, o šis buvo pristatytas motorine valtimi tiesiog vidury jūros. Taip pat norėdami pailsėti nuo miesto šurmulio vietiniai važiuoja į užmiestį ir kepa „šašlykus“ tiesiog dykumoje. Ant iešmų sumauta mėsa čia, beje, vadinama kebabais. Tokia pramoga yra tiek pat populiari, kaip važiavimas prie ežerų Lietuvoje“ – pasakoja mergina.
Svetur supratusi, kad Lietuvoje – geriausia
Ir pati pirmaisiais atvykimo metais nedideliame restorane ryšių su svečiais vadybininke dirbusi Monika sako, kad šiame darbe labiausiai išmoko bendrauti su išlepusiais klientais. Lietuvoje mažai kas drįsta dėl panašių dalykų pasiskųsti, tačiau Dubajuje visada tikimasi tik paties geriausio. Čia jei, tarkime, vėluojama atnešti maistą, klientas gali pakelti tokį šumą, kad teks jį raminti, atsiprašinėti. Apie nepatinkantį kokteilį savo padavėjui iškart pranešama. Gauta ne tai, ko tikėtasi? Vadinasi, tuoj pat bus atneštas kitas gėrimas.
Monika pabrėžia, jog Dubajus tikrai išsiskiria aukštai keliamais standartais, todėl čia drąsiai gali eiti tiesiog bet kur. Visur tavimi bus pasirūpinta, aptarnauta, apžiūrėta taip, kad liksi iš tiesų patenkintas.
Visgi modernumo ir prabangos madas pasauliui diktuojančiame mieste gyvenanti mergina sako suvokusi, kad joks 7 žvaigždučių viešbutis negali būti jaukesnis už tėvų namų „salioną“, joks auksas nepakeis gintaro, o ir čia pat sutikti žmonės, kad ir kokie draugiški bebūtų, niekada neatstos šeimos ir tikrų senų draugų.
M.Skrebytė linkinti visiems bent kuriam laikui išvykti iš Lietuvos, esą tik tokiu būdu pavyksta suprasti svarbiausia – visur gerai, bet namie geriausia. Mergina laukia, kada grįžusi į Lietuvą vėl galės džiaugtis tokiais paprastais dalykais kaip bulviakasis, kepta duona, Vilniaus senamiesčio gatvelės ir jaukūs vakarai su šeima gimtuosiuose Miežiškiuose.
