Kaip praneša Kretingos rajono savivaldybė, Darbėnų miestelio herbas buvo sukurtas ir imtas naudoti dar 1991 m., kuomet buvo švenčiamas gyvenvietės 400-asis jubiliejus, tačiau tuo metu nebuvo kreiptasi dėl herbo patvirtinimo. Manoma, kad idėja sukurti herbą kilo Rimantui Kvikliui, pats herbo autorius nežinomas. Pagal heraldikos taisykles pakoreguoto herbo autoriai: Gintautas Jonkus ir Jonas Abromas.
Darbėnų herbe pavaizduota miestelio istorinė planinė struktūra, kuri ėmė formuotis XVI a. Vėliau, XVIII a. – XIX a. II p. Darbėnuose susiformavo savitas radialinis planas ne su vienu, kaip buvo įprasta kituose miesteliuose, bet su dvejais mazgais: viename buvo keturi keliai: nuo dvaro sodybos, Skuodo, Salantų ir Vaineikių, kurie suėjo Darbos upelio šiaurės krante; kitame mazge – trys keliai: iš malūno, Palangos-Kretingos ir Kašučių, susijungę pietiniame Bendriškės upelio krante. Abu gatvių mazgus jungė Kretingos-Palangos-Skuodo krypties kelyje susidariusi pagrindinė gatvė su netaisyklinga turgaus aikšte. Atsižvelgiant į išlikusią senąją radialinio plano su klasicistinio plano elementais Darbėnų dalį, 1969 m. miesteliui buvo suteiktas vietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas. Siekiant pažymėti šį svarbų urbanistinį paveldą ir kartu išryškinti Darbėnų, kaip klestinčio miestelio tiek istorijoje, tiek dabartyje, svarbą, Lietuvos heraldikos komisija pritarė istorinės planinės struktūros atspindėjimui Darbėnų herbe. Vietos bendruomenė pasirinko herbe naudoti raudoną spalvą, kadangi ši spalva dominuoja tautiniuose žemaičių kostiumuose.
Darbėnų miestelis yra Darbėnų seniūnijos ir parapijos centras Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į šiaurę nuo Kretingos. Per gyvenvietę teka upė Darba ir Dubupis. Darbėnų vietovardis kildinamas nuo Darbos upės pavadinimo. Šiuo metu miestelyje galima pamatyti Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią bei joje esantį vertingą XVIII a. paveikslą – žemaičių vyskupo Motiejaus Trakiškio portretą, taip pat medinę XIX a. varpinę, kapinių medinę koplyčią, kuri yra liaudies dailės paminklas, XIX a. pab. Tiškevičių pastatytus medinius dvaro sodybos rūmus, mūrinį svirną ir dalį parko alėjos, 1820 m. mūrinį vandens malūną, XIX a. pab. – XX a. pr. žydų gyvenamuosius namus, 1988 m. atstatytą Nepriklausomybės paminklą (buvo nugriautas 1962 m.) ir 2005 m. paminklą, skirtą žuvusiems žemaičių apygardos „Kardo“ rinktinės partizanams atminti (skulptorius Gintautas Jonkus).
Atvykus į Darbėnus galima aplankyti Darbėnų gimnazijoje esantį rezistencijos muziejų, kurio įkūrėjas – Stanislovas Burba. Miestelyje taip pat yra vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, paštas, ambulatorija, ligoninė, girininkija, skaldos gamybos įmonė. Miestelį puošia atkurtas Tarpukarį menantis Vytauto Didžiojo parkas. Darbėnus garsina konkursuose laiminti kapela „Ontrep“, gyvenvietėje rengiami kasmetiniai Šv. Petro ir Pauliaus atlaidai ir miestelio šventė, organizuojami pėsčiųjų žygiai „Kardo rinktinės partizanų takais“, vyksta krepšinio turnyrai ir kiti renginiai, gyventojai itin aktyvūs ir visuomeniški.
Šiuo metu Darbėnuose yra apie 1400 gyventojų.
