Planavo būti hidrometeorologe
Loreta Latvienė Marijampolės pedagoginėje muzikos mokykloje įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę, o Vilniaus pedagoginiame universitete – geografijos-biologijos mokytojos kvalifikaciją.
Taip pat ji turi 2 magistro laipsnius: gamtos mokslų Vilniaus universitete ir rinkodaros Kauno technologijos universitete. Ir čia dar ne pabaiga – dar ji turi ekonomikos dėstytojo-mokytojo kvalifikaciją, kurią įgijo Kauno technologijos universitete.
Paklausta, iš kur turi jėgų ir noro mokytis tiek įvairių dalykų, Loreta atsakė, kad mokslas ją domino nuo pat mažų dienų.
„Gal keistai skambės, bet aš kiekvienų atostogų metu laukdavau jų pabaigos“, – teigė pašnekovė.
Gal keistai skambės, bet aš kiekvienų atostogų metu laukdavau jų pabaigos.
Planuodama stoti į universitetą Loreta neplanavo būti mokytoja, svarstė apie mokslininkės kelią, o dar tiksliau apie hidrometeorologijos studijas. Tačiau stojant koją pakišo silpnoji mokslų vieta – matematika.
Anot pašnekovės, mokykloje ji iš matematikos gaudavo gerus pažymius, bet tik dėl to, kad išmokdavo reikalingą medžiagą tam kartui – atsiskaitymui, o vėliau viskas išskrisdavo iš galvos. Sužinojusi, kad norint stoti į hidrometeorologiją reikia matematikos egzamino, ji atsiėmė dokumentus ir pateikė juos į Vilniaus pedagoginio universiteto tuo metu naują programą – geografijos-biologijos mokytojo.
Besimokydama pedagogikos universitete Loreta vis dar svarstė apie mokslininkės kelią, dabar jau demografijos srityje. Tačiau tuo metu nebuvo demografijos profesijos atstovų paklausos ir Loretai buvo pasiūlytas kitas kelias, kurio ji atsisakė ir vietoj to pradėjo dirbti geografijos mokytoja Kauno Šilainių vidurinėje mokykloje.
Dirbdama geografijos mokytoja Loreta įstojo į Kauno technologijos universitetą ir įgijo ekonomikos ir verslo pagrindų diplomuoto mokytojo kvalifikaciją, pradėjo dirbti Kauno kolegijoje. Vėliau ji pradėjo dėstyti geografiją Kauno jėzuitų gimnazijoje. Anot jos, būtent geografijos mokymas yra jos širdies daina.
-
Testas: ar šie 15 miestų yra arčiau negu 100 km nuo Vilniaus?
-
Geografinis testas: ar tai valstybė, ar valstija?
-
12 Lietuvos nuotraukų iš paukščio skrydžio: ar teste pažinsite jose užfiksuotas vietas?
-
Testas: ar gerai žinote pasaulio jūras?
-
Testas: ar žinote 10 didžiausių JAV miestų?
-
Testas: kokios upės teka per šiuos 15 Lietuvos miestų?
-
Testas: kurios iš šių valstybių yra Afrikoje, o kurios – Azijoje?
Rado svajonių darbą
Loretos potraukis geografijai užsimezgė dar besimokant Marijampolės pedagoginėje muzikos mokykloje. Čia pamačiusi skelbimą apie Vilniaus universiteto jaunųjų geografų mokyklą tuo metu mergaitė į ją užsirašė. Šioje ji suprato, koks platus ir pilnas paslapčių, kurias galima atrasti, mokslas yra geografija.
„Aš norėjau lįsti į tas paslaptis, gilintis daugiau, mokytis toliau“, – pasakojo geografijos mokytoja.
Paklausta, kuo būtų, jeigu negalėtų būti mokytoja, L.Latvienė atsakė sunkiai įsivaizduojanti tokią realybę.
Loreta tvirtino, kad geografijos mokytojos darbas Kauno jėzuitų gimnazijoje yra jos svajonių darbas. Pasak jos, šis darbas ją „veža“, o tai yra labai svarbu gyvenime.
Aplankė virš 50 šalių
Viena didžiausių Loretos svajonių buvo aplankyti Jungtines Amerikos Valstijas. Ji ją išpildė 2022 metų vasarą. JAV vakarinė pakrantė yra kilometrų atžvilgiu tolimiausias taškas nuo Lietuvos, kurį iki šiol teko straipsnio herojei aplankyti.
Na, o kultūriškai toliausiai nuo Lietuvos turbūt buvo kelionė į Etiopiją, kurioje Loreta apsilankė su Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos (LGMA) ekspedicija. Ji sakė žinojusi, kad važiuoja į vieną ekonomiškai silpniausių pasaulių šalių, kurioje dauguma žmonių dirba žemės ūkyje, kur viskas mažai mechanizuota. Tačiau viena yra tai žinoti ar skaityti knygoje, bet kita yra tai pamatyti savo akimis.
Šioje šalyje Loretai ir jos bendražygiams teko galimybė sudalyvauti religinėje ceremonijoje. Joje buvo grojama būgnais, varpeliais ir kitais instrumentais, visi ceremonijos dalyviai buvo apsirengę baltais drabužiais, procesijoje buvo nešami skėčiai, žmonės giedojo labai savitais – aukštais ir žemais gerkliniais balsais. Pašnekovė teigė pasijutusi kaip kokiame filme, galima sakyti, kad visas tas garsas, jausmas toje ceremonijoje palietė jos sielą taip, kad net neišeina to apsakyti žodžiais.
„Tai yra tai, ko niekur kitur nepamačiau ir turbūt nepamatysiu“, – pasakojimą užbaigė keliautoja.
Paklausta, kiek šiuo metu yra aplankiusi šalių, Loreta atsakė, kad nelabai skaičiuojanti. Kadaise, prieš maždaug 10 metų, tai darė, bet dabar nebe.
Ji pasakojo įdomią istoriją, kad prieš pat išvažiuojant į Jungtines Amerikos Valstijas namuose rado žemėlapį, kuriame galima nutrinti šalis, kuriose esi apsilankęs. Ir ji nusprendusi tai padaryti suskaičiavo, kad tuo metu buvo aplankiusi 49 šalis, o tai reiškia, kad JAV simboliškai buvo 50-oji jos aplankyta šalis. Pasak jos, tai simboliška, kadangi ši šalis yra suskirstyta būtent į 50 valstijų.
Loreta taip pat yra aplankiusi tokias šalis kaip Namibija, Jordanija, Zanzibaras, Turkmėnistanas.
Nors mokytoja mėgsta lankyti pačius įvairiausius pasaulio kampelius, ji pastebi, kad visada kelionėse pasiilgsta Lietuvos. Kad ir kokias nuostabias vietoves aplankytų – ilgesys Lietuvai atsiranda visada.
„Labiau pradedi vertinti savo kraštą, savo gamtą, savo žmones“, – sakė Loreta.
Kelionės praturtina geografijos pamokų turinį
Anot Loretos, pomėgis kelionėms yra tiesiogiai susijęs su jos profesija. Kaip jai kadaise minėjo viena jos mokinė – geografija tai gyvenimas, mat ji paliečia įvairiausias sritis – nuo gamtos iki kultūros ir ekonomikos.
Kelionės mokytojai padeda geriau suvokti dalykus, kuriuos ji dėsto pamokose. Kaip pavyzdį pašnekovė pateikė temperatūrų amplitudę – skirtumą tarp aukščiausios ir žemiausios temperatūrų ir situacijas, kai ši per parą pasikeičia daugiau nei 20 laipsnių, kas yra būdinga dykumų teritorijoms.
„Dieną leipsti nuo karščio, o saulei nusileidus jau striukės reikia. Aiškini mokiniams, bet visai kita yra pačiam pajusti, ką tai reiškia“, – pasakojo straipsnio herojė.
Loreta visada stengiasi iš kelionių parsivežti ką nors, ką vėliau galėtų panaudoti pamokose – ar tai būtų žiupsnelis smėlio, uolienos gabaliukas, ar tiesiog nuotraukos. Pašnekovė papasakojo, kad ne kartą yra buvę situacijų, kai oro uoste buvo kraustomas jos bagažas, mat ji buvo įsidėjusi smėlio ar ko nors panašaus, kas praverstų pamokoms.
„Aš neišeinu iš mokytojo vaidmens keliaudama, nesvarbu, ar aš keliauju su mokiniais, ar su šeima, draugais“, – tvirtino pašnekovė.
Tiesa, ji prisipažįsta panaudojanti ne viską, ką parsiveža. Pavyzdžiui, nuotraukos, kurių kelionėse pridaro daugybę, bet grįžusi jas tiesiog sumeta į debesies saugyklą, nesurūšiuoja, o kai jų prireikia pamokose, dažnai užima per daug laiko jas surasti. Loreta pyksta ant savęs, kad jai trūksta disciplinos.
Kelionės ugdo ir asmenybę, ir toleranciją
Pasak L.Latvienės, keliaudamas gali pažinti save. Tai reiškia, kad kelionėse gali pamatyti savo gerąsias ir blogąsias savybes, gali pažiūrėti į save iš šalies, iš kasdieniškai neįprastos situacijos pozicijos, pamatyti, kaip sugebi susitvarkyti įvairiausiose situacijose. O tai padeda augti. Keliaujant suprastus dalykus gali atsinešti į savo kasdienį gyvenimą, jį praturtinti.
Taip pat, anot pašnekovės, kelionės ugdo toleranciją. Pamatai pasaulio įvairumą, suvoki asmenų savitumą. Kadangi dažniausiai keliauji ne vienas, turi išmokti prisiderinti prie įvairiausių savo bendrakeleivių poreikių, susitvarkyti ir su džiaugsmais, ir su sunkumais, išmokti rasti kompromisą.
Loreta pataria: jeigu planuoji šeimą su išsirinktu žmogumi, išvažiuok su juo į kelionę, geriausia į kalnus. Čia atsiskleisite vienas kitam, parodysite visas geriausias ir blogiausias savybes, nukris rožiniai akiniai ir žinosite, ar tikrai norite kartu toliau keliauti gyvenimo keliu.
Svajonėse – Antarktida, bet ne tik ji
Dabar didžiausia Loretos svajonė yra aplankyti Antarktidą. Pasak jos, prieš porą metų niekaip nebūtų tikėjusi, kad kada nors jai pavyks šią svajonę įgyvendinti, bet dabar tas tikėjimas stiprus.
„Svajonės pildosi, bet ne dėl to, kad tai kažkoks stebuklas, o todėl, kad kai labai to nori, dėlioji prioritetus tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai, mąstai apie kelionę, ją planuoji, stengiesi“, – sako ji.
Žinoma, jos svajonės neapsiriboja vien Antarktida. Loreta tvirtino taip pat norinti aplankyti ir Peru, Boliviją, pamatyti Ujūnio druskos ežerą, apsilankyti pas Titikakos ežero indėnus, Maču Pikču.
Vienas artimiausių taškų nuo Lietuvos, kurio keliautojai dar neteko aplankyti, – Vezuvijus. Paklausta, ar yra kokių pasaulio vietų, kurių už jokius pinigus aplankyti nenorėtų, atsakė mananti, kad tokių nėra, mat visur galima rasti ką nors, ką verta pamatyti.
Birželio mėnesį L.Latvienė su Kauno jėzuitų gimnazijos bendruomene vyks į Keniją, kur tęs Magis misijos veiklas neturtingose kaimo vietovėse – teiks pagalbą ligoninėse, mokyklose ir taip prisidės prie bendruomenės kūrimo.
Taip pat pašnekovė planuoja ir vasarines keliones po Lietuvą – artimiausia išvyka gali būti į Vištyčio regioninį parką.
Nereikia nuvertinti Lietuvos
Pasak Loretos, Lietuva taip pat turi begalę vietų, kurias verta aplankyti kone kiekvienam. Jai pati gražiausia Lietuvos vieta yra Kuršių nerijoje esantis Naglių pažintinis takas, ypač besileidžiant saulei. Aplankiusi daugybėje vietų Lietuvoje ji nesugebėjo rasti to, kas savo grožiu aplenktų šią patirtį.
Bet tai nereiškia, kad visos kitos Lietuvos vietos nėra vertos lankyti. Štai, pavyzdžiui, Aukštumalos pelkė, pirmoji pasaulyje moksliškai aprašyta aukštapelkė. Arba Utenos apskritis – ežerais turtingiausia Lietuvos vieta. Ar Kernavė, turinti nepaprastai gražią gamtą, piliakalnius ir itin įdomų lankytojų centrą.
Tarp savo rekomendacijų Loreta išvardino Kauno santaką, Rokų atodangą, Ladakalnį, Paulavos respubliką, Kirkilų apžvalgos bokštą, Nemuno deltą, Mosėdį, Čepkelius ir daugybę kitų – Lietuvoje tikrai turime kuo didžiuotis.
Gal norite pasidalinti savo istorija ar žinote įdomių herojų? O gal pasigendate konkrečios informacijos ir norite pasiūlyti temą? Rašykite savo pasiūlymus gyvenimas@15min.lt. Dėkojame, kad dalinatės ir skaitote 15min!
