15min keliautoja sutiko papasakoti, kas per dvi savaites labiausiai įsiminė ir nustebino Uzbekistane, taip pat ji pateikė naudingų rekomendacijų planuojantiems čia apsilankyti. Patikėkite, anot Ventės, kai kuriuos dalykus tikrai reikia apgalvoti dar gerokai prieš kelionę. Visgi, kad ir ką reikėtų žinoti prieš išvykstant, Uzbekistanas yra labai įdomi šalis ir, kaip ji pati sako, tai – turistų neatrastas perlas.
Uzbekistane keliauti traukiniu – ypatingas nuotykis
Pasak vilnietės, ji yra apkeliavusi jau daug šalių, tačiau Uzbekistanas iškart papuolė į jos mėgstamiausių krypčių penketuką.
„Įprastai žiemą skrendu ten, kur šilta. Tačiau šiemet sugalvojau skristi ten, kur šalta. Užbekistane buvau šiek tiek daugiau nei dvi savaites. Iš Vilniaus skridau į Stambulą, iš čia – į Taškentą, iš Taškento – į Chivą, po to iš Chivos su traukiniu keliavau iki Bucharos, tada iki Samarkando, nuo čia – iki Taškento ir tada lėktuvu atgal per Stambulą į Vilnių” – pasakojo Ventė.
Moters teigimu, dėl atidėtų ir atšauktų skrydžių kelionė tiek pirmyn, tiek atgal buvo labai sunki. „Keliaujant pirmyn, lėktuvas leidosi Biškeke, o ne Taškente, tad nuvykti man užtruko beveik dvi paras. Grįžtant irgi buvo panašiai. Aišku, šalis dėl to nėra kalta. Tačiau dėl tokios sunkios kelionės, miego trūkumo pirmas įspūdis buvo slogus, – sakė pašnekovė.
– Šalies viduje keliavau traukiniais. Į Chivą atskridau, o toliau keliavau jais. Kelionės traukiniu ten irgi yra ypatingas nuotykis. Kelionės traukiniu yra labai ilgos. Tam, kad galėtum pravažiuoti visą Uzbekistaną, reikia beveik trijų parų. Yra daug žmonių, keliaujančių tokius ilgus atstumus: kas uždarbiauti, kas į mokslus, kas į vestuves. Aš, aišku, keliavau trumpesnes atkarpas.“
Ji akcentavo, kad vien nuo Chivos iki Bucharos yra daugiau nei 8 val. kelio ir dar tenka važiuoti per dykumą, todėl per langus galima mažai ką pamatyti.
Žmonės, kurie keliauja traukiniu, su savimi pasiima daug maisto, gėrimų ir šiomis gėrybėmis dalijasi su visais kartu keliaujančiais.
Visgi žmonės, kurie keliauja traukiniu, su savimi pasiima daug maisto, gėrimų ir šiomis gėrybėmis dalijasi su visais kartu keliaujančiais, anot Ventės, išeina tikras „suneštinis balius“. Taip pat, pasak po Uzbekistaną keliavusios lietuvės, keleiviai traukiniuose lošia kortomis, domino, bendrauja tarpusavyje.
Sužavėjo senoviniai miestai ir žmonių gerumas
Keliautojos teigimu, Uzbekistanas yra tikrai įspūdinga, įdomi šalis, kurioje galima pamatyti ir daug istorinio paveldo, ir gražios gamtos.
„Tačiau labiausiai man krito į akis tai, kad Uzbekistano žmonės – be galo draugiški, taikūs ir geraširdžiai, ir tikrai kaip niekas kitas moka pasirūpinti savo svečiais, – gyrė lietuvė.
– Kadangi keliavau žiemą, kai kurių vietų pasiekti nepavyko, pavyzdžiui, Aralo jūros, Taprak-Kalos tvirtovės ir dar keleto objektų, dėl kurių teks sugrįžti šiltesniu metu.“
Uzbekistane Ventė pasirinko aplankyti tris istorinius miestus Chivą, Bucharą ir Samarkandą, taip pat – sostinę Taškentą.
„Šie miestai yra labai svarbūs istoriškai. Jie išsidėstę ant Šilko kelio. Skirtingais istoriniais laikotarpiais, tai buvo tam tikrų civilizacijų, dinastijų centrai, iš senų laikų miestuose yra išlikę labai daug unikalių pastatų: rūmų, mečečių, medresių, ir t. t., – įspūdžiais apie kelionę dalijosi Ventė.
– Po to, pabaigoje, penkias dienas pabuvau Taškente. Tai – modernus, šiuolaikinis miestas, labai stipriai besiskiriantis nuo trijų pirmųjų mano aplankytų.“
Taškentas keliautojai taip pat paliko puikų įspūdį.
„Miestuose buvo labai įdomu tiesiog vaikštinėti. Įsiminė senamiesčiai – kur beeitum, pilna istorinio paveldo. Aplankiau nemažai muziejų, nors įprastai keliaudama dažniausiai jiems neskiriu daug dėmesio. Visur užsukdavau ir į turgus. Man labai patinka rytietiški turgūs, todėl ten jokiame mieste nepraleidau turgaus, – pabrėžė keliautoja.
– Labai daug bendravau su vietiniais žmonėmis. Aš moku turkų kalbą, kuri yra labai panaši į uzbekų, tad galėjau suprasti labai daug. Taip pat visi moka rusų kalbą – tai kaip antroji kalba.“
Aš moku turkų kalbą, kuri yra labai panaši į uzbekų, tad galėjau suprasti labai daug.
Pasak lietuvės, buvo labai gera bendrauti su žmonėmis, nes būna kelionių, kuriose bendravimas su vietiniais ribotas dėl kalbos barjero. „Čia galėjau susikalbėti su bet kuriuo žmogumi, todėl jaučiausi labai saugiai ir smagiai“, – akcentavo ji.
Nuo smėlio miesto iki įspūdingo metro
Paklausta apie tai, kokios Uzbekistano vietos pasirodė įspūdingiausiai, Ventė nurodė Chivos senamiestį, Ulugbeko observatoriją Samarkande ir Taškento metro.
„Chiva – vienas seniausių miestų pasaulyje, įkurtas persų prieš maždaug 1,5 tūkst. metų. Apsuptas dykumų – iš vienos pusės – Karakumų, iš kitos pusės – Kyzylkumų; pačiame mieste nuolat pilna smėlio. 240 hektarų ploto senamiestis (Ičan Kala) apsuptas įspūdinga molio siena, jame išlikę daugiau nei 50 istorinių paminklų – daugiausiai – mečečių ir medresių, taip pat apie 300 senų gyvenamųjų pastatų. Pakliuvus pasijauti tarsi pasakoje, ne be reikalo ši vieta įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Chiva – vienas seniausių miestų pasaulyje, įkurtas persų prieš maždaug 1,5 tūkst. metų.
Ulugbeko observatorija Samarkande. Ulugbekas – Timūridų imperijos valdovas, garsus matematikas ir astronomas. Ulugbekas globojo mokslą ir meną. Jo iniciatyva buvo pradėtas statyti Registano architektūrinis ansamblis, kiti visuomeninio naudojimo pastatai, o vienas įdomiausių projektų – observatorija, pastatyta maždaug 1420 m.
Joje buvo įvairių astronominių prietaisų, įskaitant ir tuo metu didžiausią pasaulyje astrometrinį sekstantą. Juo, kartu su kitais to meto islamo astronomais, Ulugbekas labai tiksliai nustatė daugybę astronominių faktų. Šiandien iš observatorijos likę tik likučiai, tačiau ji lyg šiol mena laikus, kai valdovai buvo visapusiškai išsilavinę ir vertino žinias bei grožį.
Taškento metro – įspūdingiausias metro pasaulyje. Pradėtas projektuoti 1966 m. ir atidarytas 1977 m. šis metro buvo pirmasis Centrinėje Azijoje. Kiekvienos stotelės pavadinimas ir apipavidalinimas yra skirtas kokiai nors konkrečiai temai, pavyzdžiui, kosmosui arba medvilnei. Stotelės išpuoštos marmuru, granitu, alabastru, stiklo ir keramikos plytelėmis, pakabinti krištolo sietynai (tiesa, dabar taupant elektrą šviečia tik kas antra lempa).
Metro sistema pastatyta ir kaip slėptuvė nuo karo, tad net iki 2017 m. joje buvo draudžiama fotografuoti – milicininkai uoliai stebėdavo kiekvieną keleivį, o pamačius fotografuojant, nuotraukas liepdavo ištrinti. Pasikeitus prezidentui, fotografuoti leidžiama, tad kelionė po metro stoteles gali tapti puikia ekskursija, ypač lietingą dieną arba vasarą, kai termometro stulpelis pasiekia 40 laipsnių, o po žeme – maloniai vėsu.“
O štai Buchara, anot keliautojos, irgi gali pasigirti labai įdomiu dalyku. „Buchara garsėja unikaliomis rankų darbo žirklėmis, kurias gamina vietiniai kalviai. Kelias tokias žirkles parvežiau ir Kelmės žirklių muziejui“, – sakė Ventė.
Tai – neturtinga šalis, bet viešbučiai – brangūs
Prakalbus apie vietas nakvynei, Ventė akcentavo, kad ji rinkosi brangesnius viešbučius, mat keliaujant vienai norisi daugiau patogumo.
„Iš tiesų mane nustebino kainos Uzbekistane, nes tai yra neturtinga šalis, kur minimalus mėnesio atlyginimas yra 200 eurų, vidutinis – 300 eurų, bet viešbučiai čia yra tikrai brangūs. Aš rinkausi geresnius viešbučius, su erdvesniais kambariais, šildomomis grindimis. Juose visą laiką būna įskaičiuoti pusryčiai. Šeimininkams gali pasakyti ką valgai, ko nevalgai, ko norėtum. Tuo naudojausi, nes esu labai išranki maistui. Visi mano norus maloniai tenkino, – džiaugėsi keliautoja.
Taškente mes labai susidraugavome su viešbučio savininku, pakviečiau jį atvykti į Lietuvą.
– O Taškente mes labai susidraugavome su viešbučio savininku, pakviečiau jį atvykti į Lietuvą. Jo viešbutis ką tik atidarytas, o aš kaip tik pati galvoju apie svečių namų įkūrimą. Tad susitarėme, kad jis mane pakonsultuos, kaip tai geriau padaryti. Aš pažadėjau, kad sugrįšiu į Taškentą, o jis pažadėjo, kad kai tik turės progą, atskris į Vilnių. Manimi ten rūpinosi tarsi šeimos nariu.“
Anot Ventės, Taškente jai labai patiko, norėjosi pabūti ilgiau, bet visko, ką ten norėjo pamatyti, nespėjo apžiūrėti.
Uzbekistane turistų nedaug
Pasak lietuvės, Uzbekistanas nori tapti turistine šalimi, tačiau turistų ten kol kas nėra daug.
„Daugiausia turistų atvyksta iš Rusijos. Iki šiol būdavo labai sunku gauti vizą, bet jau kurį laiką ten galima patekti gana lengvai – 30 dienų galima būti be vizos, išskyrus amerikiečius, kuriems ji reikalinga net ir vienai dienai. Visų kitų valstybių piliečiai gali įvažiuoti laisvai. Palengvino sąlygas, – aiškino keliautoja.
– Žmonės dar neatrado šios šalies, o ji iš tikrųjų gali labai daug ką pasiūlyti, tai – neatrastas perlas. Aišku, tiems, kas nekalba rusiškai, gali būti sudėtinga, nes anglų kalbą ten moka labai mažai kas. Tiesa, jaunimas jos jau po truputį mokosi. Būdavo, kad prie manęs prieidavo jauni žmonės vien tam, kad šiek tiek pasikalbėtų angliškai, pasipraktikuotų.“
Ventės nuomone, keliautojus galbūt stabdo ir stereotipas, jog Uzbekistanas yra nelabai saugi šalis.
Aš ten saugiai jaučiausi net ir vaikštinėdama vėlai vakare.
„Tačiau yra priešingai. Įstatymai čia yra be galo griežti. Nusikaltimų čia nedaug, o žmogžudystės – iš viso retenybė. Aš ten saugiai jaučiausi net ir vaikštinėdama vėlai vakare,“ – aiškino ji.
Tiesa, lietuvė išskyrė vieną erzinusį dalyką – apgaudinėjančius taksi vairuotojus.
„Jie labai apgaudinėja ir mane visiškai išvedė iš kantrybės. Tai jie neturi grąžos, tai trumpesnis kelias neva uždarytas, tai dar kas nors. Uzbekai – dori žmonės, išskyrus taksi vairuotojus, kurie tikrai nesugeba susivaldyti ir nuolat pasinaudoja tuo, kad tu nežinai vieno ar kito dalyko“, – sakė pašnekovė.
Anot Ventės, net ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos internetiniame puslapyje Uzbekistanas yra šalių, į kurias nerekomenduojama vykti, sąraše. Tačiau, pasak keliautojos, ji šiuo sąrašu nelabai pasitiki ir į tokias šalis buvo ne kartą nukeliavusi.
Be to, pasak moters, vakariečiai apskritai prisibijo keliauti į musulmoniškas šalis.
„Uzbekistano religija – islamas, žmonės čia – labai tikintys. Turkija, palyginus su Uzbekistanu – žymiai labiau vakarietiška. Keliaujant po Uzbekistaną vasarą tikrai nereikėtų labai išsirengti“, – patarė keliautoja.
Dar prieš kelionę vertėtų atlikti „namų darbus“
Anot dažnai keliaujančios lietuvės, tiesioginio skrydžio į Uzbekistaną nėra, todėl teks vykti su persėdimu.
„Ką reikėtų padaryti iš anksto – kadangi miestuose nėra jokių turizmo informacijos centrų, o žemėlapių gauti beveik neįmanoma, reikėtų atsispausdinti ar žemėlapius išsisaugoti telefone. Beje, pavadinimus turi ne visos gatvės, todėl jie tikrai pravers orientuojantis. Žinoma, galima įsigyti vietinę SIM kortelę su internetu, – aiškino Ventė.
– Kitas dalykas – kokius pinigus vežtis. Kai kur galima išsikeisti ir eurus, tačiau labiau „einama“ valiuta čia yra JAV doleriai.“
Pasak moters, už viešbučius taip pat priimtina atsiskaityti doleriais, o ne jų vietiniais pinigais sumais. Beje, skirtingai nei kitose šalyse, geriausias kursas keisti valiutą yra oro uoste.
Anot Ventės, yra dar vienas svarbus dalykas tiems, kurie čia ketina keliauti traukiniais (yra ir autobusai bei mikroautobusai, tačiau jais kelionė lėtesnė dėl itin prastos kelių būklės).
Patys uzbekai labai daug keliauja po savo šalį, o reisų nėra daug, todėl bilietus būtina užsisakyti iš anksto.
„Traukiniai čia yra pagrindinis būdas keliauti. Patys uzbekai labai daug keliauja po savo šalį, o reisų nėra daug, todėl bilietus būtina užsisakyti iš anksto, nes likus kelioms dienoms iki kelionės tikimybė, kad jų dar bus, yra lygi nuliui. Aš pati bilietus užsisakiau prieš mėnesį, – akcentavo lietuvė.
– Yra Uzbekistano geležinkelio internetinė svetainė, kurioje bilietus nusipirkti labai nesudėtinga.“
Uzbekistano vyrai pasižymėjo ypatingu paslaugumu
Pasak Ventės, Uzbekistane labai įsiminė ir didelį įspūdį paliko žmonių paslaugumas.
„Jie labai rūpestingi. Prie manęs nuolat prieidavo kokie nors žmonės arba milicijos pareigūnai, klausdavo, ar viskas gerai, ar man nieko nereikia, ar žinau, kur esu, ar nepasiklydau, – pasakojo keliautoja.
– Taip pat aš keliavau su lagaminu, kuris kiekviename mieste sunkėjo, o Samarkande tapo vos panešamas, bet vyrai visą laiką padėdavo ar laiptais užnešti, ar į traukinį įkelti, iškelti. Net nereikėdavo prašyti, sureaguodavo labai greitai, pamatydavo ir padėdavo. Nustebino, kad ten beveik niekur nėra jokių liftų ar eskalatorių.“
Pašnekovė prisiminė ir situaciją, kai grįžo į Lietuvą. „Kai grįžau namo ir įėjau į savo laiptinę, sutikau kaimyną, jis matė, kad turiu didelį lagaminą, tačiau nepadėjo jo nusinešti net iki lifto. Tada aš pagalvojau, ai, čia gi kita kultūra“, – pabrėžė Ventė.
Pašnekovė valgo labai daug vaisių ir daržovių, galvojo, kad Uzbekistane žiemą nelabai daug ko bus, tačiau liko maloniai nustebinta.
„Kasdien valgiau granatų, kuriuos dievinu, vynuogių, žieminių arbūzų ir žieminių melionų, paragavau įvairių įdomių daržovių. Pavyzdžiui, pas juos morkos – ne oranžinės, o geltonos. Dar yra tokios labai skanios žalios ropės, net parsivežiau jų sėklų, pabandysiu auginti Lietuvoje. Uzbekistane į maistą dedama labai daug įdomių prieskonių, labai skanūs jų kepiniai ir kiti saldumynai“, – pasakojo lietuvė.
Kelionės sužavėjo dar besimokant mokykloje
Prakalbus apie tai, kaip lietuvės gyvenime apskritai atsirado kelionės, Ventė atsakė, kad keliauti pradėjo dar mokyklos laikais.
„Aš labai anksti pradėjau keliauti. Su klasiokėmis keliaudavome dar mokyklos laikais, važiuodavome į visokias grupines ekskursijas, man labai patiko. Taip pat keliaudavome autostopu, kartą buvome taip nuvažiavę iki Portugalijos. Dabar per pandemiją nekeliavau. Tai buvo mano pirmoji kelionė po beveik trejų metų pertraukos“, – sakė Ventė.
Pasak pašnekovės, Uzbekistane dar liko nemažai vietų, į kurias ji norėtų nuvažiuoti – tiesiog viskam neužteko laiko.
„Tikrai dar sugrįšiu, tik kitą kartą norėčiau apsilankyti vasarą ar rudenį. Norėčiau pamatyti, kaip čia viskas atrodo šiltuoju metu laiku, ir pasimėgauti dar didesniu įvairių vaisių ir daržovių asortimentu“, – pasakojo keliautoja.
Be to, ši kelionė ją įkvėpė aplankyti daugiau buvusių Tarybų Sąjungos šalių. „Devyniose jau buvau, liko dar šešios. Kita šalis, kurią noriu aplankyti – Kazachstanas“, – ketinimais dalijosi Ventė.
