Masalas – luotai
„Ežeringą Daugų kraštą daug kas tiesiog pralekia, tačiau vanduo masina. Norint apeiti šį išskirtinį H raidės formos Daugų ežerą reiktų įveikti net 42 km, o praplaukti įvairiais kampais irkluojant valtį galima per 4–5 valandas“, – pataria Alytaus turizmo informacijos centro (TIC) vadovė Lena Valentaitė.
Pasak L. Valentaitės, vasarą Daugų ežeras tiesiog ošia – siūloma plaukti baidarėmis, plaustais ar medinėmis valtimis. Čia jau galima plaukti bene 3 lėtaeigiais elektra varomais laivais, išbandyti kelių tipų skirtingas medines valtis, tačiau didžiausias atradimas – luotai.
Jų krikštatėviu tituluojamas iki kaulų smegenų Daugus įsimylėjęs čia pat veikiančio kultūros klubo „Kitaip“ vadovas Robertas Ožalinskas. „Neretas dabartinis penkiasdešimtmetis pamena jo vaikystės laikais Dauguose klestėjusį baidarių irklavimo sportą, būtent jis beveik visiems kelia nostalgiją ir pagarbą, – šypteli Robertas. – Lygiai taip pat kaip prieš keliolika metų Dauguose keptos pintos „bulkos““.
Daugų ežere galima pačiam išbandyti pačią senoviškiausią valtį – luotą. Tai yra viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur luotai realiai įdarbinti, o ne dūla muziejuose. Dauguose yra net du skirtingi, atkurti pagal archeologinius duomenis ir pavyzdžius, atitinkantys skirtingus laikotarpius. Stabilus ir sunkus, bet lėtas – ežerinis luotas. Greitas, lengvesnis, manevringesnis, bet dėl to ir mažiau stabilus – Nemuno tipo upinis.
„Mintis atkurti ir realiomis sąlygomis „įdarbinti“ luotus man kilo iš vietinių gyventojų pasakojimų bei archyvinių atradimų“, – minėjo R. Ožalinskas. – Luotai upes ir ežerus vagodavo iki pat XX a vidurio, kuomet juos išstūmė uždrausta žvejyba tinklais bei atsiradusios galimybės pigiai gauti lentų“.
„Ežerinį luotą, kurį senoviniais įrankiais išskobėme 2015 metais yra išbandę šimtai žmonių, jis nėra patyręs nei vieno virtimo“. – mini Robertas. – Tai yra dar vienas stereotipo paneigimas, esą luotai yra lyg lengvai virstančios kanojos“.
Tiesa, į luotą drąsiai be jokių instrukcijų nereiktų brautis drūtesniems nei 110 kg – bus sunkoka ir nuo kranto atsispirti ir pusiausvyrą išlaikyti. Pakaušusiems į luotą irgi nevalia. „Luotą pridera gerbti, nes tai yra visų laivų protėvis, ilgiausiai žmonijos istorijoje naudota plaukiojimo priemonė“, – sako Robertas.
Ant bangos ir medinės valtys
Robertas neigia stereotipus ir apie medines valtis. „Nauji klientai turi nusistatymų, kad irkluodami medines valtis pavargs, tačiau dažniausia grįžta nustebę, nes Daugų stiliaus medinių valčių plaukiojimo savybės neretai lenkia daugelio kitų Lietuvoje gaminamų valčių savybes, – sako Robertas. – Jos yra lengvesnės, greitesnės ir manevringesnės. Tiesa, jos nėra didelės. Išgaruoja stereotipas, kad tiesiog būtinas variklis“.
Pasak R. Ožalinsko, prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų valtis pradėjus gaminti genialiam vietos meistrui Petrui Savilioniui, jo patirtį pamažu perėmė kiti meistrai, taip tęsdami tradiciją.
„Kaip nebūtų paradoksalu, šiais laikais medinė, vietos meistrų gaminta valtis Dauguose neretai yra prestižo reikalas. Medinė valtis turi tam tikrą dvasią, istoriją, o plastmasinė tik atlieka elementarią plaukiojimo priemonės funkciją“, – sako Robertas, kuris visiems atvykėliams papasakoja, kad Daugų apylinkės buvo Vytauto Didžiojo medžioklės vieta. Medžioklės dvaras stovėjo ant Daugų ežero kranto.
Čia lankydavosi karalius Jogaila, vėlesniais laikais tebeveikiantis dvaras pamedžioti ir Daugų ežere pažvejoti viliojo ir Karalių Vladislovą Vazą. Yra išlikusi ir legenda apie karalienę Boną Sforcą, kuri plaukiojo Daugų ežere ir susidūrė su žuvimi – pabaisa. Karališkas Daugų dvaras išliko iki pat XVIII amžiaus. Ne veltu Daugams ir buvo duotas herbas, kurio simbolis – itin stipriai ginkluotas kilmingas karys, kuris pabrėžia miesto kunigaikštišką esmę.
Pamišę dėl pramogų
Dauguose, Alytaus r. meno ir sporto mokykloje, dirba baidarių irklavimo treneris Rimas Sukackas, kurio siekis išugdyti žinomus sportininkus, tokius kaip Mindaugas ir Simonas Maldoniai. Mokykloje baidarių irklavimo ir kanupolo meistriškumo mokosi 31 vaikas. Jau dabar mokiniai skina pergales ne tik respublikiniuose, bet ir tarptautiniuose konkursuose.
Daugiškius džiugina trenerio Rimo Sukacko entuziazmas – bene 30 vaikų mokosi valdyti baidares, siekia eiti Mindaugo ir Simono pėdomis, o galbūt ateityje taps laivavedžiais ar dar labiau užsuks vandens pramogų industriją.
Turizmo ekspertas, „Hoperfy“ aplikacijos kūrėjas, Tadas Kertenis sako, kad Austrijos kanjoningų ar raftingų pakaitalai Dauguose gali būti luotai ir baidarės. „Kuo ekstremaliau ir įdomiau, tuo geriau, – sako ekspertas. – Tautiečiai tiesiog pamišę dėl pramogų“.
Jam pritaria ir Robertas. „Žygiai, ekskursijos, žuvų skulptūros viešosiose erdvėse jau padeda sukurti Daugų tapatybę“, – sako R. Ožalinskas, su bendraminčiais įkūręs Daugų kultūros klubą „Kitaip“.
