Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija užsiminė, kad planuoja atnaujinti seniai pasibaigusias diskusijas dėl ES kompensavimo taisyklių peržiūros po to, kai derybos ilgus metus buvo sustojusios dėl Jungtinės Karalystės ir Ispanijos ginčo dėl Gibraltaro oro uosto.
Nors buvo tikinčių, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES padės rasti išeitį iš aklavietės, diskusijos į priekį nepasistūmėjo, todėl vežėjai, kuriems vartotojams palankūs teisės aktai kelia didžiausią susirūpinimą, nusivylė.
Oro linijų bendrovės tikina, kad nėra sąžininga būti įsipareigojusioms išmokėti šimtus eurų už atidėtą kelionę, kuri, tikėtina, neturėjo reikšmingos įtakos keliautojui. Jos taip pat pažymi, kad kompensacija paprastai būna žymiai didesnė už bilieto kainą.
„Manau, visi sutiks, kad sumokėjus 50 eurų už bilietą atgautum 300 eurų, taip neturėtų būti“, – sakė Briuselyje įsikūrusios lobistinės organizacijos „Airlines for Europe“ (A4E) vykdomasis direktorius Thomas Reynaertas. „Tai nėra logiška.“
Europos Komisija anksčiau bandė pertvarkyti teisės aktus ir 2013 m. pateikė peržiūrėtą pasiūlymą, kuriame rekomenduojama nustatyti penkių valandų laiką, kuriam pasibaigus reikėtų išmokėti kompensaciją, ir pateikiami „ypatingų aplinkybių“ pavyzdžiai, kuriais remiantis oro linijų bendrovė neprivalėtų išmokėti kompensacijos.
Oro linijų bendrovės tikisi, kad pirmininkaujanti Čekija vėl imsis šio klausimo ir veiksmų ta linkme. „Jie sakė, kad vystys dialogą šiuo klausimu, bet ką tai iš tiesų reiškia, nežinome“, – sakė Reynaertas.
Skundus nagrinėjančios agentūros ir keleivių teisių gynimo grupės yra ypač budrios ir įspėja apie bet kokias pastangas sušvelninti teisės aktus.
Briuselyje įsikūrusios Europos vartotojų organizacijos BEUC teisininkas Stevenas Bergeris teigė, kad reglamentas turi būti sugriežtintas, o ne sušvelnintas, ir pridūrė, kad kompensacija turėtų būti skiriama automatiškai. Jis taip pat nesutiko su oro linijų bendrovių teiginiu, kad kelionės atidėjimas ar atšaukimas neturi didelės įtakos keliautojui.
„Jei skrendi iš Lietuvos į Portugaliją už 30 eurų ir ten užstringi dviem dienoms tarp skrydžių, ar teisinga gauti tik kelių eurų kompensaciją? Turime išlaikyti kompensacijų dydį ir sustiprinti vykdymo užtikrinimą.“
Pagrindinis skundas
Dėl pandemijos metu nutrauktų skrydžių ir dabartinio vasaros kelionių chaoso, kai oro linijų bendrovės masiškai atšaukia skrydžius, kompensacijų klausimas tapo dar aktualesnis.
Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) ir lobistų grupė A4E apskaičiavo, kad už 2020 m. kovo–gegužės mėn. parduotus, bet nepanaudotus bilietus Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje keleiviams turėtų būti grąžinta 9,2 mlrd. eurų.
Tačiau šis klausimas taip pat iškilo gerokai anksčiau nei pandemija: vežėjų vadovai, lankydamiesi Briuselyje, jį įvardijo kaip didžiausią susirūpinimą keliantį klausimą.
Remiantis dabartinėmis taisyklėmis, oro linijų bendrovės neprivalo išmokėti kompensacijų, jei skrydis buvo atidėtas ar atšauktas dėl „ypatingos aplinkybės“. Tačiau nėra bendro sutarimo, kas iš tiesų turėtų būti laikoma šia aplinkybe.
Kadangi daug bylų patenka į teismą, o nemaža dalis – į ES Teisingumo Teismą, nauji teisminiai precedentai kuriami nuolat – tai reiškia, kad pirminiai teisės aktai bėgant metams buvo tobulinami.
„Įstatymas, kurį priėmė [Europos] Parlamentas, nėra mūsų įstatymas. Ištisas jo dalis sukūrė teisėjai, nepaisydami teksto“, – sakė „Oracle Solicitors“ Belfaste pasaulinis aviacijos vadovas Harry Snookas.
„Esminės nuostatos turėtų būti aiškios ir nedviprasmiškos, todėl rezultatas daugelyje bylų turėtų būti gana akivaizdus. Jei daugelį jų tenka spręsti ginčo sprendimo būdu, yra problemų su projektu“, – pridūrė jis. „Jūs, nebūdami teisininkais, turėtumėte sugebėti perskaityti galutinį įstatymą ir jį suprasti.“
Tačiau keleivių teises ginančios organizacijos sako, kad bylų skaičius teismuose didėja dėl to, kad oro linijų bendrovės dažnai neišmoka kompensacijų taip, kaip turėtų.
„Galiausiai teismus užplūdo bylos ir skundus nagrinėjančios agentūros, – sakė BEUC atstovas Bergeris. – Jei yra skundus nagrinėjančių agentūrų, tai tik todėl, kad nėra vykdymo užtikrinimo. Jei oro linijų bendrovės gerbtų keleivių teises, tuomet nebūtų šios rinkos.“
Oro linijų bendrovės „paprasčiausiai sukūrė rinką“ skundus nagrinėjančioms agentūroms, nes jos padaro taip, kad būtų „labai neskaidru ir sunku apginti [vartotojų] teises“, – sakė Briuselyje įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Gibbels Public Affairs“, atstovaujančios skundus nagrinėjančioms agentūroms, kurios kreipiasi į teismą dėl keleivių teisių, direktorius Patrickas Gibbelsas.
„Jos sako, kad vykdome agresyvią komercinę veiklą. Ką jos iš tiesų nori pasakyti yra tai, kad mes keleivius informuojame apie jų turimas teises“, – pridūrė jis. „Be abejo, mes esame kaip į jų daržą mestas akmuo. Tačiau tik todėl, kad mes darome tai, ką jie turėtų daryti.“
Džinas grįžo į butelį
Šis klausimas yra keblus ES politikos formuotojams, nes daugelis jų palankiai vertina oro linijų bendroves, tačiau nenori, kad atrodytų, jog yra ribojamos keleivių teisės.
Vienas Komisijos pareigūnų teigė, kad dėl reglamento priežiūros kyla „tam tikra komunikacijos problema“, kuri gali būti išspręsta tik tuomet, jei industrija „tiksliai paaiškins, kodėl tam tikros priemonės tikrai nėra logiškos“.
Čekų pareigūnas teigė, kad Praha ragina atnaujinti diskusijas, tačiau pridūrė, kad „nebus lengva“ rasti kompromisą.
Oro linijų bendrovės teigia, kad nesudeda visų savo vilčių į čekus, bet taip pat žvelgia į kitus pirmininkaujančius, kuriais nuo 2023 m. sausio mėn. taps švedai.
„Mes iš tiesų tikimės taip pat dirbti kartu su jais“, – sakė Reynaertas. „Mes manome, kad jiems tai, matyt, tūrėtų būti prioritetas. Vartotojų teisės Šiaurės šalims paprastai yra gana svarbios.“
Jo teigimu, sunkūs laikai, kuriuos industrija ir keleiviai patyrė per pastaruosius metus, „įrodė, kad tai vienas iš tų dokumentų, prie kurių turime dirbti“.
„Ryanair“ vadovas Michaelas O'Learys pasiūlė Komisijai pasidomėti būsimu Jungtinės Karalystės pasiūlymu dėl oro transporto keleivių teisių reformos, pagal kurią numatoma taikyti pakopinę sistemą, susietą su bilieto kaina, o ne su nustatytu skaičiumi.
„Jei Britanija įgyvendins veiksmingą reformą <...>, ji galėtų padaryti spaudimą Komisijai imtis kokių nors veiksmų“, – pasakė jis. „Vilties šiek tiek yra.“