Dėl smėlio audros prastas matomumas, terasoje – sluoksnis smėlio
Sabina Kemerienė su vyru ir dviem vaikais į Tenerifę atvyko žiemoti – šeima atskrido sausio 8 d. ir ten ketina būti iki pat vasario pabaigos. Kosta Adechėje apsistojusi šeimyna mato ryškią smėlio audrą, kadangi Tenerifės pietuose ji pasireiškia stipriausiai.
„Kalima prasidėjo prieš porą dienų ir, pagal prognozes, šiandien turėtų būti paskutinė diena. Rašoma, kad palis ir ji pasibaigs, – sako S.Kemerienė – Sausio mėnesį jau buvo viena smėlio audra, kuri truko beveik savaitę – tai yra gana ilgai. Ji baigėsi stipriu lietumi, o tuomet oras pagerėjo. Daugumai teko skirti nemažai laiko terasų tvarkymui, kadangi ten buvo daug purvo ir smėlio.“
Anot Sabinos, įprastu metu išėjus į lauką, matomas vaizdas yra ryškus, spalvos intensyvios, saulė spigina į akis, o dangus žydras. Esant geram orui, šeima taip pat gali matyti kitą salą ir vandenyną.
„Kai yra kalima, ore matosi geltonumas, gali ilgai žiūrėti į saulę ir nieko nejausti, kadangi ji nespigina. Matomumas labai mažas, matai tik šalia esančius namus ir visiškai neįžiūri to, kas yra toliau.
Terasoje yra labai daug smėlio. Norėjau išeiti atsigerti kavos, bet buvo neįmanoma, labai nemalonu sėdėti, reikėtų viską išvalyti. Stalas pasidengęs smėliu, purvu. Kai kurių terasų šeimininkai dėl smėlio audrų turi net galimybę su vandens žarna plauti dulkes, kadangi tam reikia labai daug vandens“, – įspūdžiais dalijasi S.Kemerienė.
Du mažamečius su vyru auginanti Sabina neslepia, kad šiems namie būti nesinori, vaikai trokšta būti prie vandenyno, leisti laiką lauke. Vis dėlto šeima kol kas iš namų eiti vengia.
„Kaip žinia, su smėlio audra ateina ne tik dulkės, prastas matomumas, bet ir įvairios bakterijos. Tikrai lengva pasigauti netikėtą bakteriją, ypač tokią, kurios nepažįstame, tad to nesinorėtų, – tikina S.Kemerienė. – Man pačiai dirgina akis, atrodo, į jas pribiro smėlio. Taip pat kutena gerklę, nosį. Jei einame iki parduotuvės, užsidedame apsaugines veido kaukes – jos šiek tiek padeda.“
Sabina atkreipia dėmesį, kad turistai į smėlio audrą ne itin reaguoja ir laiką leidžia paplūdimiuose, lauko kavinėse.
„Jie sako, kad tai yra tiesiog rūkas, o Lietuvoje toks pat užterštumas. Tai tikrai nėra tas pats. Kalima pridaro daug žalos, tuo labiau, jei dulkės matomos plika akimi. Suprantama, jog kai kurie turistai atvažiuoja savaitei, jiems gaila laiko, tad eina per tokį orą. Bet vietiniai tikrai vengia, stengiasi būti namie“, – pasakoja S.Kemerienė.
Ore tvyrantis smėlis dirgina akis ir gerklę
Simona su vyru ir dviem dukromis jau antrą žiemą bei pavasarį leidžia Tenerifėje. Šeima apsistojusi pietinėje salos dalyje, Kosta Adechėje, kadangi ten labai patogu, kai atsiranda daugiau darbo ir yra kuo užimti vaikus, kadangi saulė, smėlis, vandenynas pasiekiami ranka.
„Pastarosios dienos yra tikra kankynė – sėdime namie, nes oro kokybė dėl smėlio, atpučiamo iš Sacharos dykumos, pavojinga. Ypač vaikams ir vyresniems žmonėms. Vietiniai sakė, kad tokio stipraus dalelių užterštumo seniai nematė, nors kalima šį kartą ne pati stipriausia.
Turistai smėlio audros dažniausiai nepaiso, bet suprasti juos galima – atvykus savaitei, norisi patirti atostogas. Saulė šviečia, bet blankiai, smėlio tikrai daug“, – pasakoja Simona.
Anot Simonos, kalima įsismarkavo šeštadienio pavakarę, todėl nuo tada šeima iš namų beveik nekelia kojos.
„Du maži vaikai nesako, kad jiems būtų kas nors blogai, o mes su vyru, atrodo, net užuodžiame smėlio dulkes namie. Dirgina akis, didesnis troškulys, gerklėje jaučiasi sausumas, daugiau čiaudime. Matomumas vakare suprastėja, miestelį dengia nemenkas smėlio rūkas, – įspūdžiais dalijasi Simona. – Terasoje dulkių tikrai daug, namie irgi reikia dažniau prašluoti grindis, nuvalyti paviršius.“
Kaip pasakoja Simona, oro kokybės rodikliai dvi dienas rodė, kad yra pavojinga, tačiau vakar popiet oro kokybė jau buvo vidutinė.
„Kai lygis pavojingas, rekomenduojama būti namie, tačiau gyvenimas saloje vis tiek nesustoja. Žmonės nešioja apsaugines veido kaukes, nes su jomis šiek tiek lengviau būti lauke, – sako Simona. – Vaikams sunku – atrodo, oras geras, o reikia kambaryje tūnoti. Nusibodo jau skaityti knygas ir statyti tuos pačius konstruktorius.“
Simonos turimos programėlės rodo, kad smėlio audra turėtų baigtis trečiadienį, tačiau suprastėjusi oro kokybė gali išlikti iki penktadienio.
Šiauriau smėlio audra ne tokia stipri
Puerto de Santiago vietovėje su šeima žiemojanti Ieva Petrauskienė į Tenerifę atskrido sausio 10 d. ir ten būti žada dar bent porą mėnesių. Kaip pasakoja moteris, pas juos, kitaip nei pas kitus lietuvius, gyvenančius pietinėje dalyje, smėlio audra yra kur kas mažesnė.
„Nėra taip blogai, kad matytųsi išoriškai. Mes apie kalimą labiau žinome iš prognozių. Prieš kelias dienas matėsi didesnis rūkas, blogesnis matomumas, bet vakar jau to nebebuvo. Tačiau stengiamės lauke nebūti. Su vyru pasikeisdami išeiname kur reikia, o vaikus paliekame namie“, – pasakoja I.Petrauskienė.
Vis dėlto praleidus daugiau laiko lauke, anot Ievos, pasijaučia dirglumas akyse ir nosyje.
„Oro kokybės indeksas pas mus nėra toks aukštas kaip pas kitus. Galbūt pietuose prastesnė situacija“, – svarsto I.Petrauskienė.
