Paprašytas papasakoti, kaip jis atsidūrė taip toli nuo Lietuvos, Edgaras sakė, kad, kaip ir dauguma jaunuolių, kadaise sugalvojo laimės ieškoti svetur, tad persikraustė į Angliją, kur su drauge pragyveno apie 10 metų.
„Taip išėjo, kad su drauge išsiskyrėme ir mane apėmė depresija. Tada vienas draugas pasiūlė vykti į Indoneziją. Tuomet neįsivaizdavau, kas ta Indonezija yra. Visgi ten iškeliavau – laimės ieškoti ir atsigauti nuo depresijos. Taip ir likau iki dabar, jau eina 11 metai. Čia atvykau 2013 m.
Išėjo taip, kad po kažkurio laiko Indonezijoje pradėjo patikti.
Kai atvažiavau, mano planas buvo toks, kad aš pabūsiu tik savaitę ir grįšiu namo, bet išėjo taip, kad po kažkurio laiko Indonezijoje pradėjo patikti“, – pasakojo lietuvis.
Anot Edgaro, iš pradžių šioje šalyje jis dar nesijautė labai gerai, jį supo visiškai kitokia kultūra, tikėjimas.
„Mano galvoje buvo chaosas, bet po kažkiek dienų pradėjo patikti, tai nusprendžiau prasitęsti vizą, kuri čia būdavo 30 dienų. Paskui vėl ir vėl tęsiau. Taip ir likau“, – sakė jis.
Būsima žmona skraidino į Indonezijos sostinę
Įdomi ir Edgaro pažinties su žmona istorija, kuri net šiek tiek primena filmus. Paprašytas apie tai plačiau papasakoti, lietuvis pradėjo nuo to, kad pirmuosius 3 metus Indonezijoje jis praleido turistų taip mėgstamame Balyje.
„Balis yra kaip Palanga. Ten vyksta daug vakarėlių. Balis – kaip vienas didelis ir niekada nesibaigiantis šeštadienis ir sekmadienis. Čia buvau susipažinęs tik su Baliu, bet paskui sumąsčiau, kad norisi pamatyti daugiau Indonezijos, – aiškino lietuvis.
– Tada pirmą kartą skridau į Džakartą ir išėjo taip, kad mano būsima žmona buvo to lėktuvo pilotė. Mano hobis Anglijoje buvo susijęs su aviacija, eidavau fotografuoti karinius lėktuvus. Tai tuomet, kai lėktuvu leidomės Džakartoje, per mikrofoną išgirdau, kad kalba pilotė – ji prašė pasiruošti nusileidimui ir t. t. Prieš išlipant iš lėktuvo stiuardesės paprašiau, kad leistų nusifotografuoti su pilote. Man leido. Su ja apsikeitėme numeriais. Dabar jau 7 metai, kai esame kartu.“
