„Žvejai poilsiautojus pralenkia. Jie šiukšles palieka tokiose vietose, prie kurių nėra privažiavimų, todėl atliekas sunku surinkti ir išvežti. Nors įvedus Žvejų mėgėjų taisyklėse reikalavimą apsitvarkyti 5 metrų spinduliu aplink save žvejai pradėjo rinkti šiukšles, deja, ne visi meškeriotojai surinktas šiukšles išsiveža.
Jų mašinos paliekamos toli nuo žvejojimo vietos, todėl maišiukus su šiukšlėmis dabar randame paslėptus po žolėmis ar krūmuose – praskleidi krūmą, o ten – mini sąvartynas, netgi išrūšiuota būna, viename maiše „skarbonkės“ nuo alaus, kitame – tara nuo žuvyčių maisto“, – pasakoja Kauno marių regioninio parko direkcijos vadovė Nijolė Eidukaitienė.
Pasak jos, šiukšlės yra ne tik estetinė tarša. Jos išskiria į aplinką toksines medžiagas, atliekomis gali apsinuodyti gyvūnai, taip pat ir žuvys, kurios galiausiai patenka ant mūsų pietų stalo.
„Išmesti buteliai dažnai tampa mirtinais spąstais naudingiems vabalams ir kitiems gyviems padarams. Žmogui taip pat – juk braidydami pakrante rizikuojame užlipti ant šukės ir susižeisti“, – kalbėjo N.Eidukaitienė.
Žvejai jiems metamus kaltinimus atremia tyla. Kauno medžiotojų ir žvejų draugijos atstovės nuomone, didžiausi šiukšlintojai yra poilsiautojai, o ne žvejai. Anot prisistatyti nepanorusios moters, žvejai laikosi reikalavimo susitvarkyti teritoriją aplink save 5 metrų spinduliu, o poilsiautojai dažniausiai šiukšles mėto kur papuola.
Kauno regioninio parko direkcijos darbuotojai sakė, jog didelių problemų sukelia gamtoje iškylaujantys poilsiautojai, kurie paprastai vartoja alkoholį.
„Išgėrus keletą skardinių alaus atsiranda energijos gadinti informacinius stendus ar kitą rekreacinę įrangą, daužyti butelius ir kitaip niokoti aplinką“, – sakė Kauno marių regioninio parko direkcijos vadovė.
Anot jos, poilsiautojų paliekamų šiukšlių kiekis priklauso nuo sezono: kai saulėta, oras gražus – ir šiukšlių daugiau.
„Tuo metu žvejai yra ta žmonių grupė, kuriai oras nesvarbu. Todėl prie marių jie sutinkami visus metus ir šiukšlių palieka taip pat ne tik vasarą“, – sakė pašnekovė.
Baudos negąsdina
Nors baudos už šiukšlinimą siekia nuo 30 iki kelių šimtų eurų, tačiau šiukšlintojų tai nesustabdo. Net aptikti „nusikaltimo vietoje“ jie linkę kaltę versti kitiems.
„Užklupę šiukšlintojus dažniausiai girdime: „Mes jau radome šitą vietą užterštą“; „tai ne mano šiukšlės“. Norisi tikėti, kad laikui bėgant tai pasikeis ir visi galėsime džiaugtis švariomis Kauno marių pakrantėmis, o direkcijos darbuotojai galės savo laiką skirti kitiems dalykams, o ne šiukšlių rinkimui“, – sakė N.Eidukaitienė.
Laukiame, kol ateis diena, kai undinėms nebereikės rūpintis žmonių pasaulio problemomis. Jos galės tik dainuoti ir ardyti brakonierių tinklus, – sakė N.Eidukaitienė.
Siekiant sudrausminti šiukšlintojus regioninių parkų darbuotojai nuolat rengia prevencines akcijas. Kai kurios jų ypač nuotaikingos. Pavyzdžiui, Kauno marių regioniniame parke viena populiariausių yra „Išgelbėk undinėlę“. Jos metu Kauno marių „undinėlė“ išlipa į krantą auklėti žvejų.
Keliaudami pakrante direkcijos darbuotojai bendrauja su sutiktais žvejais, jie yra kviečiami prisijungti prie „undinėlės gelbėjimo“ misijos, jiems taip pat primenamos žvejybos taisyklės bei žvejo etikos kodeksas, surenkamos šiukšlės.
„Laukiame, kol ateis diena, kai undinėms nebereikės rūpintis žmonių pasaulio problemomis. Jos galės tik dainuoti ir ardyti brakonierių tinklus“, – šmaikštavo N.Eidukaitienė.
