Tai bus ir tornadų laikotarpis
Paklaustas apie tai, kodėl šiai savo kelionei pasirinko būtent Ramųjį vandenyną, A.Mockus nurodė, kad priežastis savaime suprantama.
„Vieša paslaptis – Atlanto vandenynas perplauktas. Esu buvęs Indijos vandenyne, ne kartą jį matęs, o Ramiojo vandenyno neteko matyti. Tuo labiau – galvoju, jei jau kelti kartelę, ją reikia kelti aukštai“, – akcentavo žinomas lietuvis.
Į įspūdingą kelionę jis ketina leistis jau šių metų rugsėjo mėnesį. Anot jo, rugsėjis buvo pasirinktas neatsitiktinai.
„Kai viską planuoji, atsižvelgi į orus, į visus kitus dalykus. Tada jau turi skaičiuoti ir išplaukimo laiką, kada spėsi perplaukti tam tikras zonas, kada ne. Tuo metu bus gana stiprus dominuojantis vėjas. Taip pat tai bus ir tornadų laikotarpis, tad gali atrodyti, kad yra rizikos sutikti ir tą tornadą, – aiškino A.Mockus.
– Bet kuriuo atveju komandoje yra narys, kuris pagal paskutinių 20 metų laikotarpį išskaičiavo tornadų trajektorijas, o ten, kur būsiu aš, to nėra buvę. Žinoma, jeigu viską žinotum, kaip su tais tornadais 100 proc. yra, tada būtų daug paprasčiau. Tikėkimės, kad viskas bus gerai. Mažų mažiausiai norėtųsi savo kelyje sutikti tornadą.“
Kelionės trukmę klaipėdiečiui sunku tiksliai numatyti, kadangi vandenyne gali laukti daug netikėtumų.
„Aš planuoju maksimalų laiko tarpą – 8 mėnesius, jeigu pasitaikys priešpriešinių vėjų ar dar ko. Įsivaizduoju, kad man tai būtų įmanoma, aišku, jei lauktų sėkmingas startas. Pirmasis mėnuo tikrai daug parodys, bet jeigu viskas bus gerai, tai aš manau, kad bus galima tilpti ir į 7 mėnesius“, – apie kelionės laikotarpį svarstė pašnekovas.
Sieks sukurti precedento neturintį įvykį
Didžiausio pasaulyje vandenyno perplaukimas skamba tikrai įspūdingai, tačiau, žinoma, tokia kelionė A.Mockui turėtų kelti ir tam tikrų baimių. Pasiteiravus apie tai, kas jį labiausiai gąsdina, klaipėdietis atsakė – „startas ir finišas“.
„Starto metu būsiu maksimalaus svorio ir reikės atsiplėšti nuo kranto bei per Kalifornijos srovę išsimušti į šiaurinę–centrinę pusiaujo srovę, o Kalifornijos srovė veda į Meksiką, tai jeigu kas nors nepavyktų ar netyčia pasikeistų vėjas, ar dar kas nors, yra teorinė galimybė atsidurti Meksikoje, kur mažiausiai norėčiau atsidurti. Tad starto metu yra rizikos, reikės pagauti tinkamą vėją, todėl ir pasirinktas rugsėjis, nes bus ganėtinai stiprūs vėjai, – pabrėžė pašnekovas.
Yra teorinė galimybė atsidurti Meksikoje.
– Lygiai taip pat su finišu. Palei Australiją yra labai nepastovios srovės ir vėjai. Būtent pavasarį ten prasideda nenuspėjami vėjai, ten vieną savaitę gali pūsti iš vienos pusės, kitą – iš kitos. Dar tiesiog gali būti taip, kaip ir Valujavičiui, gali ir nepavykti patekti į tam tikrą uostą. Aišku, tai man esmės nekeis, bet kuriuo atveju bus sukurtas precedento neturintis įvykis – kur aš bepakliūčiau Australijoje.
Žinoma, labiausiai norėtųsi pakliūti ten, kur esu užsibrėžęs tikslą. Kadaise, kai tik pradėjau domėtis visu tuo, galvojau – o kodėl tai negalėtų būti Sidnėjus, kodėl negalėtų būti Melburnas, tačiau yra tas pats atsakymas – ten būna labai stiprios srovės, labai stiprūs vėjai. Todėl ten, greičiausiai, negalėsiu patekti.“
Per ilgą kelionės laikotarpį A.Mockus bus visiškai vienas, įdomu, ar jo negąsdina artėjantis vienatvės jausmas viduryje didžiulio vandenyno.
„Kol dar to jausmo nepatyrei, negali žinoti. Yra buvę taip, kad vienas pats esu keliavęs ir mėnesį. Esu į Indiją su kolega Rimu Bružu 108 dienas važiavęs motociklu, bet visiškoje vienatvėje dar nėra tekę būti. Gal grįžęs ir memuarus parašysiu ar ką nors. Laiko bus ir rašymui, ir irklavimui“, – svarstė lietuvis.
Draugai prašo gerai pagalvoti
Ramusis, tačiau neramus vandenynas ir A.Mockaus kelionė jame kelią nerimą klaipėdiečio draugams bei mamai, visgi, pasak jo, savo tikslo jis sieks bet kokia kaina.
„Iš draugų daug kas užsimena – tu nejuokauk, gerai pagalvok, ar tu matei, kaip kas ten plaukė ir pan. Nei aš mačiau, nei aš bijau, nei aš persigalvosiu. Aš esu toks, koks esu. Gal daug tokių ir nėra, bet aš tikrai žinau, kad jeigu aš užsibrėžiu tikslą, aš bet kokia kaina visada stengsiuosi jį įgyvendinti, – aiškino pašnekovas.
Man gyvenimas pilnas optimizmo, gražių spalvų, nuotykių.
– Dabar jau palaiko ir artimieji. Visgi mama sako, kad manęs tikrai nenorės išlydėti, bet tikrai tikiu, kad atvažiuos pasitikti. Aš suprantu mamą.“
Anot A.Mockaus, jis nėra linkęs į dramatiškumą: „Man gyvenimas pilnas optimizmo, gražių spalvų, nuotykių ir, kaip sakau, kiekviena diena yra birželis, t. y. gera diena. Aš nesakau, kad man nebūna blogų dienų, tikrai būna. Pavyzdžiui, dabar sprendžiu dilemą dėl valties. Noriu, kad penktadienį valtis atsidurtų Vilniuje. Renginys bus aikštėje prie Valdovų rūmų.“
Pasak jo, norisi viską pasidaryti, nors laiko yra daug, bet yra ir daug klausimų: „Reikia maistą užsisakyti, ir visokius vaistus susidėti, ir logistikos dilemas išspręsti.“
Įkvėpė kito keliautojo pamatyta valtis
Paklaustas apie tai, prieš kiek laiko kilo mintis apie kelionę per Ramųjį vandenyną, A.Mockus buvo atviras, jį įkvėpė pamatyta kito keliautojo – Aurimo Valujavičiaus – valtis.
„Tada, kai A.Valujavičius parodė savo valtį, pagalvojau, kad tokių valčių dar nemačiau, tokių kelionės būdų dar nemačiau, pvz., baidarė ne man. Kai pamačiau tokią valtį, supratau, kad toks iššūkis man patiktų, – sakė klaipėdietis.
– Tuo labiau tikėjau, kad ir jam pavyks. Ir pavyko, ir įrodė. Nors irgi buvo labai daug skeptikų. Bet, kaip sakau, jeigu žmogus užsibrėžia tikslą ir jis savimi tiki – kartais padaro tai, kas kitam atrodo neįmanoma. Neįmanoma būna tada, kai guli ar sėdi lovoje, o kai tu atsistoji ir paeini bent metrą, tada viskas pasidaro daug labiau įmanoma. Reikia netingėti ir nebijoti. Jeigu mes savo gyvenime iškelsime daugiau priežasčių „už“ negu „prieš“, tada pasieksime visus tikslus.“
Sau nesibrėžia ribų
A.Mockaus teigimu, jis norėtų, kad kelionė per Ramųjį vandenyną jo paties nepakeistų.
„Žinoma, kaip bus, galėsiu papasakoti tik grįžęs, bet, žinant save, net nebegaliu sakyti, kad tai – mano gyvenimo kelionė. Aš jau esu iš to pasimokęs. Esu 43 m., kelionės metu bus 44 m., nors, galima sakyti, gyvenimo jau esu šiek tiek matęs: esu trijų vaikų tėvas, vieno anūko senelis. Tai patirties turiu, – pasakojo keliautojas.
– Kažkada galvojau nueisiu Camino kelią – 1000 km, galvojau, kad tai bus gyvenimo kelionė. Nuėjau, o kitais metais nuėjau dar toliau – 1117 km. Paskui galvojau keliausiu į Indiją, tai bus mano gyvenimo kelionė.
Niekada negali galvoti, kad tai bus gyvenimo kelionė. Perplauksiu, grįšiu ir gal sugalvosiu dar ką nors „crazy“. Man patinka adrenalinas, patinka iššūkiai, man patinka įrodyti, kad kažkas yra įmanoma, nors kiti mano, kad ne. Dėl to tikrai nesijaudinu, sau nesibrėžiu jokių ribų. Kol gyvenimas nesibaigia, tol aš galiu nustebinti. Manau, kad kiekvienas žmogus gali tai padaryti.“
A.Mockus – kuršių palikuonis
A.Mockus neseniai pristatė ir savo valties vardą – „Kuršis“, o tai, žinoma, siejasi ir su baltų kultūros, istorijos garsinimu. Baltų praeitis klaipėdietį domina jau labai seniai.
„Tie, kurie mane pažįsta, žino, kad nuo pat mokyklos laikų man labai patiko geografija ir mūsų istorija. Aš pats esu kuršis, kuršių palikuonis. Mano šaknys yra čia, Klaipėdos krašte. Mes tiek kartų praaugę, – apie savo kuršišką kilmę pasakojo keliautojas.
– Manau, kad jei nesidomi savo kultūros istorija, turi būti arba nelaimingas žmogus, arba visiškai niekuo nesidomintis.“
Klaipėdiečio manymu, domėjimasis savo šaknimis, protėviais, tautos istorija yra labai svarbu.
„Galbūt ir tas mano noras plaukioti kilo iš to, kad aš turiu tokias šaknis. Sunku tai paaiškinti. Vandens nebijau, nors gyvenime esu penkis kartus skendęs. Du kartus kažką gelbėdamas, o tris kartus pats. Visi kartai buvo vaikystėje, bet neturiu baimės nei vandeniui, nei aukščiui. Tai, kas pavojinga, man yra įdomu. Gal kažkaip kitaip vertinu pavojų“, – sakė A.Mockus.
Nori kuo greičiau išplaukti
Pradėjęs pasakoti apie dar laukiančius darbus, keliautojas nurodė, kad norisi išplaukti į jūrą ir joje testuoti valtį.
„Svarbu numatyti visas smulkmenas: tinkamai susikomplektuoti maistą, papildomą atributiką, ji turi būti labai gerai apgalvota. Viskas gula į užrašus ir bandoma įgyvendinti. Atrodo, kad laiko yra, bet jo kaip ir nebėra, – dalijosi klaipėdietis.
Plaukimo baimės nėra, iš tikrųjų norisi kuo greičiau išplaukti.
– Po Jūros šventės valtis iškeliaus iš Klaipėdos, bet yra baimių – gal kai kas ir nepavyks, gal kažkokio dokumentėlio prireiks, gal ko nors teks palaukti. Yra tokių baimių. Plaukimo baimės nėra, iš tikrųjų norisi kuo greičiau išplaukti.“
Įdomu tai, kad A.Mockaus planuojamu maršrutu dar niekas nėra plaukęs, todėl tai įgyvendinęs lietuvis būtų pirmasis toks žmogus pasaulyje. Žinoma, anot jo, Ramųjį vandenyną yra perplaukę pavieniai žmonės, tačiau jų – labai nedaug.
„1983 m. Peteris Birdas pirmasis perplaukė Ramųjį vandenyną. Visgi, visus tai padariusius žmones galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kas plaukė iš Peru, kas iš Čilės, Panamos, bet kad plauktų iš Kalifornijos – man nėra žinoma. Su sustojimais yra buvę, bet nesustojamas plaukimas nėra užfiksuotas, bent jau Ocean Rowing Society apie tai neužsimena, – sakė lietuvis.
– Yra tokių, kurie klausia, kaip galėtų prisidėti prie kelionės – tai tam yra skirtas internetinis puslapis. Ten galima rasti pateiktus pasiūlymus. Net galima atsidurti ant valties, įsiamžinti su nuotrauka, kol kas tas pasiūlymas galioja iki liepos vidurio.
Manau, kad Kalifornijoje tikrai sutiksiu lietuvių bendruomenę, bet tikiuosi ten sutikti ir ukrainiečių bendruomenę. Noriu iš jų paimti laiškus buteliuose, kuriuos galėčiau perplukdyti į kitą Ramiojo vandenyno pusę bei perduoti Australijoje gyvenantiems lietuvių ir ukrainiečių bendruomenės nariams.“
Daugiau informacijos apie A.Mockaus kelionę galite rasti čia.
