Tik tada, kai jam pavyko ten nukeliauti vandens pristatymo laivu dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, jis suprato, kad tai tikra, ir pamatė tai savo akimis. Jis CNN sakė: „Tai buvo daugiau nei viskas, ką buvau matęs anksčiau“. Saugoma karinių laivų, tai buvo tarsi „greitkelis viduryje jūros“, ištemptas „kaip aštuonkojis“, sakė jis.
Norėdamas užfiksuoti šį protu nesuvokiamą miestą, jis aštuonerius metus įtikinėjo Azerbaidžano vyriausybę, kad ši leistų jam sugrįžti. 2008 m. jis ten praleido dvi savaites ir sukūrė filmą „Naftos uolos: miestas virš jūros“ („Oil Rocks: City Above the Sea“).
„Neft Daşları“, kas išvertus reiškia „Naftos uolos“, – tai daugybė naftos gręžinių ir gavybos vietų, sujungtų kilometrais tiltų Kaspijos jūros, didžiausio pasaulyje ežero, platybėse. Ši vieta yra maždaug už 60 mylių (97 km) nuo Azerbaidžano sostinės Baku pakrantės ir už kelių valandų kelio laivu nuo žemyninės dalies.
Pasak Guinnesso rekordų knygos, tai seniausia pasaulyje jūrinė naftos platforma, o paties piko metu joje šurmuliavo daugiau nei 5000 gyventojų.
