Klimatas – vis mažesnis iššūkis
Šiltuose Pietų Europos kraštuose užgimusi vynuogininkystės tradicija šylant klimatui keliauja vis labiau į šiaurę. Prieš kurį laiką negausių entuziastų hobiu kaimyninėje Lenkijoje buvę vynuogynai šiandien jau yra tapę įprastu verslu – šalyje puoselėjama apie 400 registruotų komercinių vynuogynų.
Ilzenbergo dvaro, įsikūrusio Rokiškio rajone, vyndarys Andrius Diliautas pastebi, kad tuo pačiu keliu eina ir Lietuva, o galimybę vynuogynams atveria besikeičiančios klimato sąlygos.
„Dar neseniai vynuogių auginimas buvo sunkiai įsivaizduojamas mūsų kraštuose. Šiuo metu Lietuvoje daugiausia auginame baltajam vynui skirtas vynuogių rūšis iš JAV, Minesotos universiteto, nes jos labiau tinkamos šiaurietiškam klimatui, geba geriau prisitaikyti prie regiono žiemų. Vokiškos vynuogių rūšys, kurios yra populiarios Lenkijoje ir tinkamos raudonajam vynui gaminti, pakelia iki 24 laipsnių šalčio, o Lietuvoje dar pasitaiko šaltesnių naktų, todėl mūsų vynuogyne iki 70 proc. vynmedžių yra iš JAV“, – sakė A.Diliautas.
Vynuogyno derlių Lietuvoje lemia rudens šiluma, svarbiausi – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai. Vynuogės pavasarį pradeda skleistis, kai vidutinė nakties temperatūra viršija 10 laipsnių šilumos, o rudenį uogos prinoksta. Nors šis pavasaris buvo palyginus vėsus, vynuogių augintojai tikisi, kad ruduo bus šiltas ir uogos subręs pačiu laiku.
Vynuogyne galima pasiklysti
Ilzenbergo dvaro vynuogyną sudaro 1 hektaras prieš ketverius metus pasodinto brandaus ir 2 hektarai jauno medelyno. Ateityje planuojama vynmedžiais apsodinti dar 1 hektarą. Tai – didžiausias Lietuvos vynuogynas, kuriame užsisvajojęs lankytojas gali ir pasiklysti. Iš įvairių šalių atvykstantys užsieniečiai mano, kad vynuogynas nei kiek nenusileidžia seniesiems vynuogynams Pietų Europos kraštuose.
Praėjusiais metais vynuogynas jau davė pirmąjį derlių, o šiais metais planuojama vyno gamyba.
„Ilzenbergo dvare esame įsirengę vyninę, kurioje jau gaminame tradicinius Lietuvoje vynus iš uogų ir vaisių, o šiais metais planuojame pagaminti vynuogių vyną. Vyninė įsikūrusi vynams tinkamose senovinėse patalpose masyviomis sienomis, kurios padeda išlaikyti tinkamą temperatūrą, tačiau tradicijas deriname su šiuolaikiniais sprendimo būdais – turime įsirengę modernų vynuogėms spausti skirtą presą. Dvaro svečiai šiais metais jau galės susipažinti su vyno gaminimo subtilybėmis, o kitą vasarą galės paragauti vynuogių vyno“, – sakė A.Diliautas.
Vyno gamybos procesas atrodo paprastas: uogos sutraiškomos, išspaudžiamos sultys, įdedamos mielės, kurios ir padaro svarbiausią darbą, tačiau patyrę vyndariai žino, kad yra įvairių smulkmenų, galinčių lemti vyno kokybę. Gėrimas brandinamas nerūdijančio plieno talpose, o ragauti baltąjį vyną galima jau po metų. Šiais metais pagaminta beveik 10 tonų vaisių ir uogų vyno, o ateityje planuojama gaminti net 30 tonų vaisių-uogų ir vynuogių vynų.
Tęsia dvarų tradicijas
Vyndarystės amatas į Baltijos šalis atkeliavo XIV amžiuje iš Livonijos ordino, tačiau pats vynas iš užsienio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvarus pasiekdavo daug anksčiau. Manoma, kad kai kuriuose dvaruose didikai vynuogių užsiaugindavo ir dvaro reikmėms skirto vyno gamybai.
„Vynas Lietuvoje atsirado kur kas anksčiau nei pačios vynuogės. Be jokios abejonės, vyną gėrė kilmingieji, tad ir derinamas jis buvo ne prie tradicinės valstiečių virtuvės, bet prie dvaro meniu. Pavyzdžiui, vynas gerai tinka prie žvėrienos patiekalų. Ilzenbergo dvare puoselėjame šias kulinarines tradicijas, vyną derindami prie maisto – žvėrienos patiekalams praturtinti specialiai pagaminau mėlynių vyno“, – teigė A.Diliautas.
Dvarų tradicijoje vyno paskirtis – praturtinti patiekalų skonį, o prie skirtingų patiekalų derinamas vis kitokio skonio vynas. Vyno vartojimo valgio metu kultūrą Lietuvoje ypač išplėtojo iš Italijos kilusi karalienė Bona Sforca, dvaruose diegusi europietiškas tradicijas.
