1. Milžiniška deimantų duobė
1955 m. Rusijos įšalo žemėje – Jakutijoje išsipildė deimantų medžiotojų svajonė – buvo atrasta brangiųjų akmenų radavietė Mir. Ilgai netruko, kol šalia kasyklos įsikūrė du miestai, kurių didžioji dalis gyventojų būtent ten ir dirbo. Gana ilgą laiką, 44 metus, vietovę rausė ir naršė deimantų ieškotojai, sugebėję iškasti net 525 m gylio duobę, kurios skersmuo viršuje siekė 1,2 km. Tai viena didžiausių skylių žemėje, kurioje šiuo metu statoma požeminė kasykla, kadangi tyrimai nustatė jog brangiųjų akmenų teritorijoje yra iki 1 km gylyje, o paviršiniu būdu gėrybių išgauti neįmanoma.
2. Buvusios deimantų kasyklos vietoje – ežeras
Didžioji skylė, esanti Kimberli mieste Pietų Afrikoje, yra didžiausia kada nors žmogaus rankomis tik kastuvo ir kirtiklio pagalba išrausta duobė. Po to, kai buvo rastas pirmasis deimantas, Kimberli kasykloje dirbo apie 50 tūkst. angliakasių, kurie ir sukūrė 215 m gylio ir 463 m pločio stebuklą. Šiandien vietovėje deimantai išseko ir tai yra tiesiog lankytinas miesto objektas, kuris veikiau primena ežerą, nes pačioje apačioje telkšo 40 m gylio vandens telkinys. Tiesa, mokslininkai nerimauja, kad įgrius ne tik Didžioji skylė, bet ir netoliese esantys keliai, tad draudžia jais naudotis važiuojant automobiliais.
3. Jauniausia deimantų kasykla
Viena iš jauniausių deimanto kasyklų yra Diaviko karjeras, įsikūręs Lac De Gras saloje, netoliese Kanados krantų. Teritorija pirmą kartą ištirta buvo 1992 metais, jai sukurta infrastruktūra 2001 metais, o pradėti išgauti deimantai tik 2003 metais. Mokslininkai skaičiuoja, kad šalies ekonomikai gana greitai svarbia tapusi kasykla turėtų tarnauti apie 16–22 metus. Vaizdas ten išties nuostabus, nedidelė, vos 20 km, šalimais esanti sala nė neprilygsta milžiniškam Diaviko karjerui, kuriame per metus iškasama apie 8 mln. karatų (1600 kg) deimantų. Čia taip pat yra didžiulis oro uostas galintis priimti ir keleivinius lėktuvus.
4. Įspūdinga, žmogaus sukurta vandens praraja
Montičelo užtvanka – stebinantis ir tuo pačiu metu bauginantis reginys, susiformavęs Napos regione, Kalifornijoje. Tai betoninė skylė, kurios aukštis siekia 93 m, o keteros ilgis apie 312 m, ji buvo sukurta žmonių tarsi atsarginis Berijesos marių vožtuvas, reikalingas pakilusiam vandeniui išleisti.
Vandens pralaidumas per sekundę įspūdingas – net 370 kubinių metrų. Baugioji skylė yra aptverta, o maudytis šalia jos draudžiama dėl pavojaus gyvybei, tačiau kai vanduo nusenka čia plūsta ekstremalai užsiimantys riedlenčių ir dviračių sportu. Sausoje piltuvėlio formos angoje jie daro įvairiausius triukus, visai nesibaimindami dėl pavojų.
5. Smegduobės, iš nelaimės virtusios lankytinu objektu
Gvatemalos smegduobės, toli gražu nėra deimantų kasyklos ar kiti naudingi žmogui kūriniai. Viena jų atsivėrė 2007 m., o kita, vos už 2 km, įgriuvo 2010 m. Gigantiško dydžio duobės su savimi nusinešė ne tik šimtus žmonių gyvybių, bet ir ne vieną pastatą. Vieni mano, kad antroji įgriuva atsivėrė dėl tuo metu praūžusios audros, tačiau didžioji dalis žmonių visgi sutinka, kad abi nelaimės nutiko dėl Gvatemalos sostinės neturtingųjų rajono prastos kanalizacijos, kuri neatlaiko jai skiriamų krūvių ir plauna vulkaninės kilmės uolienas. Atsivėrusios duobės dabar pritraukia daugybės turistų dėmesį.
