Milžiniškas apskritimas yra maždaug 318 metrų pločio ir 124 metrų gylio. Šis fenomenas pradėjo formuotis paskutiniame ledynmečio etape, kai jūros lygis Žemėje buvo gerokai žemesnis. Tuomet skylė atsirado kaip ola, tačiau kylant vandens lygiui visa olos sistema buvo užlieta vandeniu ir galiausiai ji sugriuvo. Taip atsirado „vertikali ola“ vandenyne.
Šią vietą itin išgarsino Jacques Cousteau, kuris 1971 m. ją įvardino kaip viena geriausių nardymo vietų pasaulyje. Kasmet begalės nardytojų vyksta į Švyturio rifą, kad galėtų pasinerti į nuostabaus skaidrumo vandenis ir pamatytų gausią tropinių žuvų ir jūros gyvių įvairovę.
Visgi nerti į Didžiąją Žydrąją skylę nėra taip paprasta. Įspėjama, kad daug patirties neturintis nardytojai geriau to nė nemėgintų daryti. Pati skylė yra labai tamsi, ir čia neriama tam, kad būtų galima apžiūrėti senovinius stalaktitus, o ne spalvingus Karibų jūros gyvūnus ir augalus.
Didžioji Žydroji skylė priklauso Belizo barjerinio rifo rezervatui, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl didelės mokslinės ir istorinės vertės.
