Diena Panevėžyje – teatro, skulptūrų ir pramonės mieste | Gyvenimas

Miltinio legenda

Atvykstame į Panevėžio autobusų stotį. Ji pačiame miesto centre, pagrindinės traukos vietos visai šalia. Vis dėlto pirmiausiai nusprendžiame apsilankyti miestą garsinusio legendinio teatro režisieriaus Juozo Miltinio – žmogaus, dėl kurio spektaklių į Panevėžį atvykdavo svečiai iš viso pasaulio – palikimo studijų centre.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Biblioteka J. Miltinio bute

Apsilankymas ne darbo dieną jame galimas susitikimą suderinus iš anksto, todėl sutartu laiku skubame į kiek tolėliau esantį, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantį daugiabutį geltonų ir baltų plytų namą. Nors J.Miltinis ne kartą keitė gyvenamąją vietą, būtent šiame name jis praleido paskutiniuosius gyvenimo metus.

Režisieriaus bute sukaupta įspūdinga knygų kolekcija, jam dovanoti paveikslai, biustai. Ekspozicijos gidė vaizdžiai supažindino su Miltinio polinkiu gerai kavai, kurią jis išskirtinai skrudindavo ir maldavo tik pats, neįsileisdamas į šį procesą jokių pašalinių žmonių. Beje, šiandien Panevėžyje yra kavinių, kurios siūlo „Miltinio kavą“ – matyt, kažką panašaus, ką kadaise turėjo mėgti pats režisierius.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Kavos ruošimas J. Miltinui buvo ypatingas ritualas

Palikimo studijų centre išlikę artefaktai byloja apie jo sukurtą įtakingą teatro mokyklą, kurioje aktorystės meno mokėsi Donatas Banionis, Bronius Babkauskas, Eugenija Šulgaitė ir kiti puikiai žinomi žmonės.

Kodėl netoli Akmenės gimusio J. Miltinio asmenybė sužibėjo būtent Panevėžyje, o ne Vilniuje ar Kaune? Kaip teigė gidė, režisierius buvo stipraus charakterio, po studijų Paryžiuje tarpukariu susikūrė savitą teatro viziją, todėl užuot derinęsis prie didžiųjų miestų dramos teatrų taisyklių, nusprendė kurti savąją meno oazę Panevėžyje, toliau nuo cenzorių ir kitų prievaizdų. Jam tai pavyko – Miltinio spektakliais Panevėžys buvo gyvas net keturis dešimtmečius, 1940–1980 m.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Panevėžio dramos teatras

Netolimoje ateityje J.Miltinio memorialiniame bute planuojamas dalinis ekspozicijos atnaujinimas, tad įdomybių turėtų dar padaugėti. Teatro mėgėjams miestas siūlo ne tik J.Miltinio dramos teatrą, bet ir Panevėžio muzikinį teatrą, teatrą „Menas“ bei šeimoms patiksiantį Lėlių vežimo teatrą.

Skulptūrų apsuptyje

Panevėžys stebina skulptūrų gausa – jų miesto centre išties daug, tiek prie Senvagės, tiek Laisvės aikštėje, tiek uždaresnėse erdvėse. Sutikome ne tik realizmo estetika pasižyminčių paminklų, bet ir šmaikščių kūrinių, kaip antai Panevėžio „bitlui“ Stasiui Petrauskui atminti sukurtą skulptūrą, kurioje vaizduojamam vyrui po vestuvių tarpukojis pavirto į mazgą, arba bizūno už prasižengimus duosiantį fantasmagorišką vaitą.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Paminklas „bitlui“ Stasiui Petrauskui

Atnaujintoje Panevėžio miesto dailės galerijoje taip pat dominuoja plastikos menas. Naujas modernus priestatas džiugina šviesos ir šešėlių žaismu erdvėje, meno kūriniai tarsi įgauna naują gyvybę. Dalis darbų eksponuojama kiemelyje.

Nors buvo šeštadienio popietė, miesto gatvėse ir kavinėse žmonių netrūko, galerijoje buvome vienui vieni – šiek tiek gaila, nes Lietuvos ir užsienio menininkų darbų kokybė Panevėžyje džiugina akį, apsilankyti vienareikšmiškai verta.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Dailės galerijoje

Vis dar pramonės miestas?

Daugumos sąmonėje Panevėžys įsitvirtinęs kaip pramonės miestas. Ar taip vis dar yra iš tiesų, ar vis dėlto tai teiginys, labiau tinkantis miesto praeičiai apibūdinti? Ir taip, ir ne.

Nors dalis Panevėžio fabrikų ir gamyklų visiems laikams išjungė stakles ir užgesino krosnis, gyvybės tikrai dar yra. Visada smagiau atsivežti suvenyrą, ne pagal tą patį kurpalių pagamintą Tolimuosiuose Rytuose, o, pavyzdžiui, tiesiai iš gamyklos krautuvės. Panevėžyje spėjome apsilankyti veikiančių muilo fabriko ir lino dirbinių gamyklos firminėse parduotuvėlėse, radome tai, ko Vilniuje matyti neteko.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Lino dirbinių gamykla

Mėgstantys industrinę romantiką turėtų nuvykti iki buvusio „Ekrano“ – nors 2006 m. gamyba nutraukta, kai kurie korpusai atrodo taip šviežiai, jog atrodo, kad dar vakar čia virė gyvenimas. Apie kineskopų gamyklos įtaką miesto kasdienybei liudija net šalia esančio tvenkinio pavadinimas – Ekrano marios.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Buvusi „Ekrano“ gamykla

Vertingais ir saugomais architektūros ansambliais pripažinti keli kiti Panevėžio pramoniniai kompleksai – Antrojo pasaulinio karo metais pastatytas cukraus fabrikas, iš XIX a. pab. mūsų dienas pasiekęs mielių ir spirito fabrikas, 1880 m. iškilęs konservų fabrikas. Panevėžį iki šių dienų garsina stikliai – čia veikia ne tik didelė stiklo dirbinių gamykla, bet ir keletas smulkesnių įmonių, kuriose rankų darbo gaminio edukaciją gali išbandyti kiekvienas norintis.

Siauruko namai

Paprastai siaurąjį geležinkelį siejame su Anykščiais, tačiau ne mažiau svarbus šiai egzotiškai transporto priemonei ir Panevėžys. Siaurukas čia atsirado 1898 m., tarpukariu išgyveno pakilimą, tačiau vėliau jo reikšmė palaipsniui mažėjo, geležinkelio ruožai trumpėjo. Šiandien turizmo tikslais naudojamas vienintelis 68,4 km ruožas, vedantis nuo Rubikių pro Anykščius į Panevėžį.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Siauruko lokomotyvas

Panevėžyje veikia garvežinė, kurioje eksponuojami lokomotyvai, keleiviniai ir prekiniai vagonai (pvz., skirtas pieno gabenimui). Mūsų apsilankymo metu garvežinėje buvo rengiamasi kažkokiam furšetui – aplinka išties originali. Puošniame mediniame stoties pastate veikia suvenyrų kioskelis.

Stotyje išlikęs tankus siauruko bėgių tinklas vaizduotėje sužadina vaizdus, kuriuose dažnas garvežių dundėjimas ir juodi dūmai užduodavo toną visai apylinkei. Nūdien iš Panevėžio siaurukas vyksta rečiau nei iš Anykščių, daugiausiai įvairių švenčių, pvz., Joninių, proga.

VšĮ „Gatvės gyvos“ nuotr./Furšetas siauruko garvežinėje

Kokios trukmės kelionę planuoti?

Nesuklysite Panevėžiui skyrę visą savaitgalį – vis tik tai yra penktas pagal dydį Lietuvos miestas, kuriame lankytinų objektų nepritrūks, nesunkiai rasite veiklos vakarėjant teatruose ar baruose ir klubuose naktį. Jei sumanysite aplankyti pramoninį paveldą šiaurės rytinėje ir šiaurės vakarinėje miesto dalyje, numatykite šiek tiek laiko važiavimui miesto autobusais – eiti pėsčiomis atstumai didoki.

Kai kurios vietos, kaip antai Panevėžio kraštotyros muziejus, veikia tik darbo dienomis, todėl jei turite galimybę miestą aplankyti ketvirtadienį ar penktadienį – tik išlošite. Taupantys laiką gali keliauti dviračiu ir išbandyti žemėlapiuose sužymėtas Panevėžio dviračių trasas.