Po studijų nusprendė, kad nori auginti šunį
Prieš 6-erius metus Kopenhagoje pabaigus studijas ir radus darbą, Dovydui kilo mintis įsigyti keturkojį draugą. Niekada anksčiau neturėjęs augintinio, D.Kunsmonas pasidomėjo šunų veislėmis ir nusprendė, kad nori Naujosios Škotijos retriverio. Taip po ilgų paieškų jo naująja drauge tapo Mėta.
„Pagalvojau, kad atėjo laikas šuniukui – supratau, jog esu pakankamai suaugęs, kad pajėgčiau pasirūpinti ir savimi, ir gyvūnu, – sako Dovydas. – Ši veislė nėra itin dažna, todėl buvo nemažas iššūkis ieškant, kur galėčiau įsigyti. Buvau pasižymėjęs porą variantų Prancūzijoje, o tada visai netyčia radau šeimą netoli Kopenhagos, kuri kaip tik buvo nusprendusi, kad nori daugiau šuniukų. Kadangi jie negalėjo visos vados pasilikti sau, likusius nusprendė parduoti.“
Naujosios Škotijos retriverio veislė D.Kunsmoną patraukė dėl įdomaus šunų charakterio. Dar rinkdamas informaciją jis sužinojo, kad šie augintiniai yra gana užsispyrę, mėgsta daug judėti, plaukioti.
„Kadangi tai yra medžioklinė veislė, Mėta turi instinktą viską atnešti, todėl žinojau, jog su ja bus įdomu žaisti mėtant kamuoliuką ar skraidančią lėkštę. Be to, prie sprendimo prisidėjo išvaizda, nes man labai patiko jos kailis ir spalva“, – aiškina Dovydas.
Šiandien Mėta namie yra rami, tyli, paklusni, o lauke laiką leidžia itin aktyviai, tačiau tokį rezultatą Dovydui pavyko pasiekti tik po ilgo dresiravimo. Jis juokdamasis prisimena, kaip dar būdama maža, Mėta sugraužė vieną mylimiausių Dovydo knygų.
„Prisimenu, nusipirkau knygą su autoriaus parašu, palinkėjimu. Buvau išėjęs, o grįžęs radau šią vienintelę knygą ištrauktą iš lentynos ir sugraužtą. Visos kitos knygos liko nepaliestos. Buvo juokinga, jog ji sugalvojo išsirinkti būtent tą, kuri man labai rūpėjo. Tąkart per daug nepykau, tačiau supratau, kad reikės pradėti ją mokyti, jog negalima šitaip daryti, – šypsosi D.Kunsmonas. – Mėta yra tikrai labai protinga, jai viskas smalsu, kiekvieną detalę reikia būtinai pauostyti bei paragauti, o kartais būna ir šiek tiek užsispyrusi.“
Buvo juokinga, kad ji sugalvojo išsirinkti būtent tą knygą, kuri man labai rūpėjo
Kai Dovydas pasiėmė Mėtą, ši buvo dar visai maža, todėl jiems prireikė laiko susigyventi, rasti ritmą, kuris būtų tinkamas abiems. Be to, pats Dovydas turėjo daug išmokti, kadangi jam tai buvo pirmas augintinis.
„Reikėjo suprasti, kad negalima ypatingai dūkti namie, todėl Mėtai reikia daug laiko praleisti lauke. Kartu aš turėjau pabandyti suvokti, kaip ji galvoja, apmąstyti, kaip mes kartu gyvensime, – pasakoja D.Kunsmonas. – Mes apsitrynėme pakankamai greitai, bet tai neįvyko nuo pat pirmos akimirkos.“
Su Mėta keliauja po Europą
Praėjus keliems mėnesiams po Mėtos įsigijimo, Dovydo darbe įvyko dideli pokyčiai ir jam kartu su naująja augintine teko persikelti gyventi į Angliją. Būtent tada prasidėjo pirmosios didesnės judviejų kelionės automobiliu.
„Kol gyvenau Danijoje, apie keliones pernelyg negalvojau, nors jau tada mėgau važinėti automobiliu. Vis dėlto viskas prasidėjo nuo per didelio persidirbimo Anglijoje. Tada supratau, kad reikia atskirti darbą nuo laisvalaikio, o kelionės tapo puikiu pabėgimu nuo rūpesčių“, – pasakoja D.Kunsmonas, pridurdamas, kad su Mėta keliauti nuo pat pradžių buvo tobula.
Nors yra nemažai šeimininkų, kurie išvykdami į keliones savo augintinius palieka namie, kadangi kartu keliauti neva yra nepatogu, Dovydas tikina neturėjęs tokių minčių ir iš karto žinojęs, jog visur važinės su Mėta.
„Turbūt ne su kiekvienu šuniuku yra paprasta keliauti ir daug valandų praleisti automobilyje. Neabejoju, kad visokių situacijų pasitaiko, – svarsto D.Kunsmonas. – Mes su Mėta nuo pat pradžių kartu ėjome į barus, kavines, pas draugus. Su ja buvo paprasta keliauti, todėl natūraliai išėjo taip, kad tai darome iki šiol. Pats esu kelis kartus keliavęs be Mėtos, kai, pavyzdžiui, reikėjo skristi į Ameriką. Keliauti lėktuvu su šuniuku yra sunku, todėl tekdavo ją palikti namie.“
Dovydas su Mėta labiausiai mėgsta keliauti būtent automobiliu, kadangi taip galima ne tik daugiau pamatyti, bet ir nereikia būti pririštam prie didelio planavimo. Į kelionę D.Kunsmonas leidžiasi žinodamas tik galutinį tikslą, o kelyje pamatęs ką nors įdomaus, bet kada leidžia sau sustoti, apsižvalgyti ir nuklysti nuo pagrindinio kelio.
„Pakankamai retai apsistoju viešbučiuose, labiausiai mėgstu nakvoti palapinėje – savo automobilyje visada dėl viso pikto ją vežiojuosi, nes niekada negali žinoti, kaip susiklostys planai. Žinoma, esame buvę ir viešbučiuose, smagu, kad didžioji dalis jų šiltai priima svečius su šuniukais – dėl to dar nė karto nekilo problemų. Tačiau jeigu galime rinktis, visada mieliau apsistojame sodyboje, ūkyje ar palapinėje“, – sako Dovydas.
D.Kunsmonas dirba pastatų informacinių modelių vadybininku – prieš pradedant statyti pastatus, jis tikrina ir ieško klaidų modeliuose. Kadangi jo gyvenime architektūros yra ir taip daug, Dovydas su Mėta laisvomis dienomis labiau mėgsta ištrūkti į gamtą.
„Dažnai praleidžiu didžiuosius miestus ir lekiu ten, kur yra gražių, įdomių kalnų, į kuriuos galima užlipti, – teigia D.Kunsmonas. – Į didžiąją dalį kalnų Mėta užlipa ir tol, kol nereikia naudotis virvėmis, viskas yra gerai. Kartu esame aplankę visas Didžiosios Britanijos viršūnes, nors jos nėra įspūdingai aukštos. Planuojant keliones su Mėta, keblumų tikrai niekada nebūna.“
Planuojant keliones su Mėta, keblumų tikrai niekada nebūna
Gyvendami Anglijoje, jiedu išnaršė kone visą šalį, nemažai keliavo Italijoje, lankėsi Vokietijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Danijoje. Kaip sako Dovydas, jie labiau renkasi šalis, kur oras vėsesnis, kadangi Mėta turi daug kailio, todėl tenka privengti karštų paplūdimių.
„Visos aplankytos šalys yra labai skirtingos. Norvegija pakerėjo įspūdingais peizažais, Škotijoje visada labai blogas oras, tačiau man ten gražu, galima padaryti daug gerų nuotraukų. Dolomitų kalnai Italijoje taip pat sužavėjo – ten buvo mūsų paskutinė kelionė prieš prasidedant pandemijai“, – pasakoja D.Kunsmonas.
Per tokias keliones Dovydui su Mėta teko patirti ir nuotykių – Italijoje lipant į vieną iš kalnų, juos užklupo stipri pūga, todėl teko skubiai leistis žemyn.
„Turėjome 8 valandų žygį, o prasidėjus pūgai, patyrėme nemažai streso ir adrenalino. Tačiau pavyko greitai bei saugiai nusileisti, – pasakoja D.Kunsmonas. – Žygiuose gamtoje visą laiką esi priklausomas nuo oro. Būna, kad apačioje vos lynoja, o viršūnėje, kai esi tokiame pačiame lygyje kaip ir debesys, lietus labai skaudžiai lyja tiesiai į veidą.“
Mėta yra geriausia Dovydo draugė
Naršydamas Europą su Mėta, Dovydas tikina, kad augintinė jam jokių sunkumų nekelia. Kaip vienintelį papildomą rūpestį jis išskiria sienų tarp Anglijos ir kitų Europos šalių kirtimą.
„Anglija nėra Šengeno zonoje, todėl visada reikėdavo turėti gyvūno pasą ir papildomus vaistus, kuriuos, prieš kirsdamas sieną, turėdavau duoti Mėtai, – sako D.Kunsmonas. – Be šito, kitur paprasta keliauti, niekada nejaučiau naštos, kad turiu šuniuką.“
Nors šiuo metu Mėta keliauti itin mėgsta, jai reikėjo laiko, kol priprato prie važiavimo automobiliu. Tačiau dabar ji kelionių metu patogiai įsitaiso ant galinių automobilio sėdynių, kur Dovydas pasirūpina, kad augintinė jaustųsi jaukiai.
„Ji iki šiol labai nemėgsta vingiuotų kalnų kelių, todėl ten visada stengiuosi važiuoti lėčiau, nes ją, įtariu, pykina, – pasakoja D.Kunsmonas. – Kai pradeda per daug dūsauti, žinau, kad reikia sustoti ir truputį pasivaikščioti. Bet ji nebijo plaukti keltais, važiuoti traukiniais, jau yra pripratusi prie mūsų važinėjimo. Kai pamato mano kelionines kuprines, kurias pradedu nešti į automobilį, žino, kad reikia šokti ne į bagažinę, o į vidų, nes laukia ilgesnis kelias.“
Kai pradeda per daug dūsauti, žinau, kad reikia sustoti ir truputį pasivaikščioti
Šiuo metu Dovydas gyvena Klaipėdoje ir dirba nuotoliniu būdu, todėl beveik visą dieną praleidžia namie. Dėl to jiedu gali dažniau pasivaikščioti lauke, o ir pačiam smagiau visada būti kartu. Su Mėta jis praleidžia ir didžiąją laisvalaikio dalį, kadangi augintinė dalyvauja beveik visose veiklose.
„Smagu, kad pajūris yra apie 20 minučių kelio nuo namų, galima persikelti keltu į Neringą. Kartu daug vaikštinėjame, būname gamtoje, žaidžiame. Mūsų kasdienybė tikrai faina“, – džiaugiasi D.Kunsmonas.
Dovydas neslepia, kad auginti Mėtą yra ne tik didelis džiaugsmas, bet ir atsakomybė. Šuniui reikia skirti daug dėmesio, rūpesčio, tačiau nepaisant to, Mėta papildė D.Kunsmono gyvenimą teigiamomis emocijomis ir, anot jo, gyvūno auginimas turi vien tik privalumus.
„Įsigijus Mėtą, gyvenimas tapo daug aktyvesnis, nes anksčiau keliuosi rytais, pasiimu puodelį kavos ir kartu žygiuojame į lauką pasivaikščioti. Kadangi daug laiko praleidžiu prie kompiuterio, turiu nuolatinį priminimą išeiti į lauką, o tai yra tik į naudą.
Be to, geriau jaučiuosi emociškai – Mėta padeda atsipalaiduoti, suteikia pozityvumo. Jeigu būna įtemptos dienos, išeini į lauką ir greitai pamiršti visus rūpesčius. Mėtos vaikiškumas labai padeda, jai viskas įdomu, smalsu, ji nori žaisti – pradedi mėtyti skraidančią lėkštę ir tą akimirką išgaruoja visas stresas. Mėta be abejonės yra geriausia mano draugė“, – sako Dovydas.
