Visas šis muziejus – kelionė. Tūkstančio metų istorija pasakojama pastate, išdygusiame simbolinėje Varšuvos vietoje. Kaip tik šitame rajone kažkada gyveno daugiausia žydai, o Antrojo pasaulinio karo metais naciai čia įrengė garsųjį Varšuvos getą. Priešais stovi paminklas geto didvyriams, tokiu būdu vietos simbolika dar labiau sustiprėja: paminklas įamžino Lenkijos žydų kančias ir mirtį, o muziejus – gyvenimą.
Laiptais į „Mišką“
Iš šviesios fojė leidžiamės gelsvais laiptais žemyn – į pirmąją iš aštuonių galerijų „Miškas“. Taip vadinasi pirmoji ekspozicijos dalis, per kurią žengiame tūkstantį metų atgal. Šioje galerijoje pasakojama žydų atvykimo į Lenkijos teritoriją legenda, tik čia nesiremiama istoriniais faktais.
Priešais stovi paminklas geto didvyriams, tokiu būdu vietos simbolika dar labiau sustiprėja: paminklas įamžino Lenkijos žydų kančias ir mirtį, o muziejus – gyvenimą.
Toliau – ankstyviausiam žydų gyvenimo Lenkijoje laikotarpiui skirta salė „Pirmasis susitikimas“ (960–1500). Sienos čia ištapytos, stalas – interaktyvi lenta su daugybe informacijos.
Trečioji salė „Paradisus ludaeorum“ (1569–1648) pasakoja apie žydus Abiejų Tautų Respublikos laikais. Bendruomenė gausėjo, žydų kultūra klestėjo. Tai vadinamasis Lenkijos žydų aukso amžius.
„Miestelyje“ – unikali sinagoga
Įspūdingai atrodo tolesnė „Miestelio“ (1648–1772) galerija, kurios pagrindinis akcentas yra ištapytos lubos ir rekonstruota medinė sinagoga, tokia, kokia stovėjo Ukrainos teritorijoje šiuo metu esančiame Hvizdecės miestelyje. Pastatyta apie 1640 metus, Pirmojo pasaulinio karo metais sinagoga nukentėjo ir nuo rusų, ir nuo vokiečių. Beveik pamirštas žydų kultūros paminklas prikeltas naujam gyvenimui Varšuvos muziejuje.
