Karo baisumai – iš slapto archyvo
Pirmiausia reikia apsiauti dešinįjį batą, bet nesirišti jo raištelių. Tada apsiaukite kairįjį batą, užsiriškite raištelius ir grįžkite prie dešiniojo.
Kita galerija alsuoja karo baisumais, ne veltui ji ir pavadinta „Sunaikinimas“. 1939 metų rugsėjo 1 dieną Lenkiją užpuolė nacistinė Vokietija, rugsėjo 17-ąją – Sovietų Sąjunga. Naciai neilgai laukę ėmėsi žeminti žydus, viešai skusdami jiems barzdas, vėliau žymėdami žvaigždėmis, veždami priverstiniams darbams, izoliuodami getuose, žudydami koncentracijos stovyklose.
Emanuelas Ringelblumas ir jo ištikimi draugai surinko ir išsaugojo didžiulį archyvą, kuriame užfiksuota žydų kasdienybė karo metu.
Paskutinioji galerija pasakoja apie naujausius laikus – „Pokaris“ įamžina laiką nuo 1944 metų iki šių dienų. Antrąjį pasaulinį karą išgyveno vos 300 tūkst. Lenkijos žydų, po karo jie sprendė: likti ar emigruoti. Muziejaus galerijoje – ir pirmasis paminklas Holokausto aukoms atminti, ir sunkūs, antisemitizmu persmelkti 1968 metai, ir visuotinis atgimimas po 1989-ųjų.
Kiekviena galerija įtraukia savaip. Kiekvienoje pasakojama sava istorija, o kai kur gali rasti ir tokių praktiškų patarimų – kaip apsiauti batus: „Pirmiausia reikia apsiauti dešinįjį batą, bet nesirišti jo raištelių. Tada apsiaukite kairįjį batą, užsiriškite raištelius ir grįžkite prie dešiniojo.“ Tokie buvo patarimai žydams, kurių reikėjo laikytis kasdieniame gyvenime.
Pasakoti apie šį muziejų sunku. Geriau ten apsilankyti ir tam skirti ne kelias valandas, o gerą pusdienį. Tuomet užteks laiko išgirsti gido žodį, pasidairyti į sienų ar lubų tapybą, išnagrinėti, ką siūlo interaktyvūs ekranai. O Varšuva yra labai netoli – vos 500 kilometrų nuo Vilniaus.
