„Labai intensyviomis nuotaikomis gyvenam, ruošiamės sezonui, nes praėjęs sezonas buvo labai intensyvus, ir šis greičiausiai bus toks pat“, – aprodydama vis besikeičiantį uostą, pasakojo L.Juknienė.
Vasaros savaitgalių laisvų čia jau nebelikę iki pat rugpjūčio 22 dienos, liepos mėnuo jau kone visas rezervuotas, tad sezonas, panašu, bus karštas. Pamarį atradę turistai iš čia lengvai pasiekia ir Kuršių neriją, Ventės ragą, Klaipėdą bei kitas lankytinas vietas.
Pastebima, jog praleidžiamų dienų skaičius Pamaryje ilgėja, tad vis daugiau svečių apsistoja trims ar penkioms nakvynėms ir mėgaujasi šiuo kraštu. Vis labiau šią vietovę atranda svečiai iš sostinės, dažniausiai sukdavę Svencelės kryptimi. O kol turistai ieško poilsio, Drevernos uostas kelia sau uždavinį pasiūlyti kuo daugiau pramogų.
Dienos bilietas
Viena pagrindinių šio sezono naujienų svečiams – dienos bilietas. Tiesa, jo neprireiks tiems, kurie įsigiję Drevernos uostelyje nakvynę. L.Juknienė sako, jog į uostelį užsukdavę turistai vis teiraudavosi, ar galima pasimėgauti vandens ir kitomis pramogomis, tačiau be nakvynės paslaugų. Tokios galimybės nebūta, tad šiemet nuspręsta aptverti pramogų zoną, į kurią galės patekti ir dienos bilietą įsigiję lankytojai.
„Pakrantės zona pasivaikščiojimams liks atvira, tačiau zona su baseinais bus uždara. Dvejus metus visomis pramogomis nemokamai naudotis galėjo tik gyventojai, nes kitų žmonių neįleisdavome, o šiemet esame išsiplėtę ir pasiūlysime lankytojo bilietą“, – pasakojo vadovė. Suaugusiajam dienos pramogos baseinuose ir pirtyse atsieis 19 eurų, vaikams – 15 eurų.
Viena pagrindinių šio sezono naujienų svečiams – dienos bilietas.
Šiemet Drevernos uosto komplekse veiks ne tik 21 m ilgio lauko baseinas, bet ir ką tik naujai įrengtas vidaus baseinas su čiuožykla vaikams. Didžioji dalis Drevernos uosto lankytojų – šeimos, tad pramogos vaikams itin aktualios. Šiemet jų užimtumu rūpinsis ir animatoriai.
„Labai didelis poreikis vandens pramogų. Svečiai nori švaraus, šilto vandens“, – pasakojo Liudmila. Svečių patogumui padidinta terasa, taip pat pagausintas gultų prie baseino skaičius. Be to, atnaujintos ir pirtys.
Neabejojama, jog baseino pramogomis esant prastesniam orui mielai pasinaudos ir Neringos svečiai, Dreverną patogiai galintys pasiekti laiveliu.
„Turėsime riboti baseino lankytojų skaičių, bet gal atlaisvės karantinas? Baseine gali būti iki 50 žmonių. Kaip reikės reguliuoti? Kaip sureguliuoti, kad pirtyje nebūtų keli šeimos ūkiai, kad žmogus iš baseino neitų į pirtį?“ – galvą suko vadovė.
Didžioji dalis Drevernos uosto lankytojų – šeimos, tad pramogos vaikams itin aktualios. Šiemet jų užimtumu rūpinsis ir animatoriai.
Atnaujinama ir vaikų žaidimo aikštelė, kurią papildys batutų parkas, mini golfas. Dėl pandeminės situacijos dauguma pramogų šiemet vyks lauke. Saugiai bus galima naudotis teniso, tinklinio, krepšinio aikštelėmis.
Auga ir plečiasi
Bendrovė „Hortivita“ Drevernos uostelyje šeimininkauja nuo 2017 metų. Uostelis vis plečiasi ir auga.
Šiuo metu palei marias rikiuojasi 20 aštuonviečių namelių, žvelgiančių į vandenį, o kitapus kranto matyti Kuršių nerijos kopos. Už šių namelių nugaros rikiuojasi dar 14. Poilsiauti norinčių nestinga, nors kaina dėl srautų savaitgaliais šį sezoną kiek kilstelėta ir para dviem asmenims kainuoja šimtą eurų. Darbo dienomis paviešėti uostelyje galima kiek pigiau, nakvynė atsieis 80 eurų. Neieškantys didelių patogumų gali pasirinkti ir „Avilio“ namelį, kuriame – kelios lovos, atskiroje erdvėje bendras dušas, o ant stogo – terasa su vaizdu į Kuršių marias.
„Turime 272 miegamas vietas nameliuose, 60 – „Avily“. Visas papildomas darbas, kuris numatomas dėl galimybių paso, atsigula ant registratūros. Visa tai sužiūrėti... O kur dar keltas ir vandens pramogos, reikia, ko gero, atskirą audito įmonę įkurti, kad tikrintų. Vilties turime, kad atlaisvės, kad virusas pasitrauks. Nė vieno užsikrėtimo pernai apie birželį lyg nebebuvo. Tikėkimės, kad ir šiemet taip atsitiks“, – viliasi vadovė, prisimindama nuostabią pernykštę vasarą, kuri sumušė visus įmanomus užimtumo rekordus. Tiesa, jau antrus metus tenka atšaukti atidarymo renginius.
Visas papildomas darbas, kuris numatomas dėl Galimybių paso, atsigula ant registratūros. Visa tai sužiūrėti...
Durų Drevernos uostas neužvėrė ir žiemą, vis sulaukdavo pavienių svečių. Svarbiausias tikslas buvo palaikyti gyvybę ir neišvaikyti darbuotojų.
„Turim puikią vadovybę, ji priėmė sprendimą išlaikyti darbuotojus, nors turiu pasakyti, kad šiemet surinkti personalą labai lengva. Yra daug netekusių darbų, tad net neįkėlę skelbimo internete surinkome 44 žmones. Tiesiog – iš lūpų į lūpas žinia pasklido“, – džiaugėsi L.Juknienė.
Investavo milijoną
Šio sezono pasiruošimui įmonė investavo daugiau nei milijoną eurų. Tarp naujovių – įsigyta sodyba „Strykis“, kurią svečiai gali išvysti pakeliui į Drevernos uostą. Nors sodyba veiks ne visu pajėgumu, mat prašosi atnaujinimo, jau suplanuotos smagios išvykos laiveliu iš Drevernos uosto iki karaliaus Vilhelmo kanalo.
„Sodyba yra prie pat kanalo. Reisas suriš šias vietas laiveliu. Kelionė truks apie 40 minučių. Plaukimas vyks Drevernos upe, pro šliuzą į karaliaus Vilhelmo kanalą“, – sezono naujovę pristatė vadovė.
Šiemet įmonė įsigijo dar vieną pramoginį laivą „Vilhelmas“. Tai jau septintas uosto laivas.
Keliautojai jau pamėgę trumpas, tačiau greitas keliones „nosį“ ant bangų į viršų riečiančiu laivu „Benas“, kursuojančių į Kuršių neriją.
„Planuojame plukdyti nuo gegužės 29 dienos. Į Juodkrantę galima nuplaukti per 15 minučių. Gyvenantiems šioje pusėje ar Klaipėdoje, tai daug greičiau nei važiuoti automobiliu, o kur dar automobilio stovėjimo ir kiti mokesčiai. Iš šilutiškių ir kitų gyventojų girdime, kad ši paslauga padidino gyvenimo kokybę“, – sakė L.Juknienė.
Šiemet įmonė įsigijo dar vieną pramoginį laivą „Vilhelmas“. Tai jau septintas uosto laivas.
Kelionės laivais paskirsto ir poilsiautojų srautus, vieni iškeliauja į Kuršių neriją, kiti į Rusnę, Ventės ragą ar Klaipėdą, tad likusieji gali komfortiškai mėgautis baseinų pramogomis ar tiesiog ramiu poilsiu žvelgiant į marias.
L.Juknienė iki šiol pamena vienos latvės apsilankymą, kuri pakeliui iš oro uosto vis teiravosi, ar galės išvysti Kuršių nerijos kopas. Išgirdusi, jog kopos atsivers iš jos terasos, tuo negalėjo patikėti.
„Kai palydėjau į vestuves kartu su vyru, grafu, atvykusią moterį į namelį, ji man paskambino ir vis kartojo – Kuršių nerijos kopos mano terasoje!“ – šyptelėjo moteris.
Nerimas dėl pandemijos
Drevernos uosto vadovybei nerimą kelia pandeminė situacija ir galimybių paso kontrolė. Anot L.Juknienės, pernai vasarą situaciją atrodė gerokai paprastesnė. Be to, vasarą verslas veikė gana laisvai.
„Mums visiškai neaišku, nes net ir tai, kas paskelbta, gali būti kitaip, taip nutiko ir su kirpyklom, ir su mokyklom. Dabar vyksta ažiotažas dėl galimybių paso. Žmonės šventai tiki, kad turi būti vakcinuoti, persirgę arba turėti neigiamą testą. Greičiausiai iš „Mamos“ apdovanojimų mes taip galvojame, kai dalyviai buvo pasidarę testus. Įdomiai dėliojama su tuo neigiamu testu, – suko galvą vadovė.
– Tarkime, mes plukdome keltu, žmogus persikėlė į Juodkrantę, ir to testo galiojimas grįžtant pasibaigė. Kaip jį grąžinti atgal? Kur jis pasidarys testą? Jokių mobilių postų nėra numatyta kurortinėse vietovėse. Kitas variantas – žmogus užsisako nakvynę Nidoje arba Juodkrantėje 2–3 d. Bus daug tokių, kurie galimybių paso neturės, bus pasibaigęs persirgimo laikas. Užprogramuojamas konfliktas. Kaip tai sukontroliuoti? Turi būti du etatai vien kontrolei“.
Tarkime, mes plukdome keltu, žmogus persikėlė į Juodkrantę, ir to testo galiojimas grįžtant pasibaigė. Kaip jį grąžinti atgal? Kur jis pasidarys testą?
Vasarą Drevernos uoste dirba apie 80 darbuotojų. Apie pusė – kempinge. Praėjusią vasarą sulaukta nemažo skaičiaus namelių ant ratų, jais atvyko patys lietuviai. Didžioji dalis pirmą kartą išbandė tokį atostogavimo būdą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komentaras turizmo sektoriui:
Lietuva yra viena pirmųjų valstybių, kuri startuoja su tokia inovatyvia priemone, kuri leis kontroliuoti pandemiją ne uždarant veiklas, o jas sugrąžinant į laisvę. Galimybių pasas yra papildoma priemonė, leidžianti saugiai duris atverti kuo daugiau verslų, o žmonėms pasinaudoti platesniu paslaugų ratu. Svarbu tai, kad dauguma paslaugų žmonėms ir toliau bus prieinamos ir be galimybių paso, tačiau su tam tikrais Vyriausybės patvirtintais apribojimais.
Patys verslininkai turi pasirinkti vieną iš labiau jiems tinkamų alternatyvų: ar ir toliau teikti paslaugas su apribojimais, ar be apribojimų aptarnauti tik galimybių pasą turinčius klientus. Pavyzdžiui, nedideli sporto klubai gali ir toliau priimti lankytojus be galimybių paso, užtikrinant 20 m2 paslaugos teikimo plotą vienam asmeniui, o didesni sporto klubai gali rinktis galimybę aptarnauti tik galimybių pasą turinčius asmenis, neribojant jų skaičiaus.
Yra trys grupės žmonių, kurie gali dalyvauti galimybių paso veiklose: pasiskiepiję, persirgę COVID-19 ir besitestuojantys. Neigiamo testo elementas įtrauktas tam, kad būtų užtikrintas lygiateisiškumas ir visų žmonių galimybė dalyvauti visose atviresnėse veiklose. Kol kas neigiamas koronaviruso testo rezultatas galios 24 val. nuo ėminio paėmimo momento, tačiau šalyje gerėjant epidemiologinei situacijai, šis laikotarpis galėtų būti prailgintas. Kadangi PGR tyrimo rezultatų reikia laukti ilgiau, rekomenduojama testuotis greitaisiais antigenų testais.
Galimybių paso galiojimas fiksuojamas nuo paslaugos pradžios momento. Jei iki galimybių paso galiojimo pabaigos likę mažai laiko – valanda ar pusvalandis, bet tikrinimo metu galimybių pasas dar galiojantis, tokie asmenys gali naudotis paslaugomis net ir pasibaigus testo galiojimui, pavyzdžiui, likti renginyje iki renginio pabaigos. Ta pati taisyklė galioja ir asmeninėms šventėms.
Šiuo pereinamuoju laikotarpiu tikrintojai turi pripažinti ir spausdintus dokumentus: Lietuvos piliečiams – spausdintą galimybių pasą, o turistams – kitų šalių išduotus vakcinaciją liudijančius dokumentus. Asmenims iki 16 metų, norintiems naudotis švelnesnėmis karantino sąlygomis, pakaks pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Už tai, kad visi asmenys turi galimybių pasą, atsako paslaugas suteikiantys asmenys.
Už tai, kad visi asmenys turi galimybių pasą, atsako paslaugas suteikiantys asmenys: jei tai restoranas – atsako jo savininkas, jei renginys – renginio organizatorius. Patalpų nuomos ar subnuomos asmeninėms šventėms atveju (vestuvėms ir pan.) turėtų būti sudaryta nuomos sutartis, kurioje atsakomybė numatyta šventės organizatoriui. Jei nuomos sutarties nėra, už tai, kad visi asmenys turės galimybių pasą, bus atsakingas patalpų savininkas.
Svarbiausi skirtumai su ir be galimybių paso nuo gegužės 24 d.:
Viešasis maitinimas: Be galimybių paso galima sėdėti tik prie lauke esančių staliukų. Su galimybių pasu galima lankytis restoranų, kavinių barų viduje, išskyrus naktinius klubus ar kitas pasilinksminimo vietas.
Renginiai: Be galimybių paso renginiai uždarose patalpose gali vykti iki 150 žmonių, atviroje erdvėje – iki 300 žmonių. Jei renginys būtų organizuojamas tik galimybių paso turėtojams, tuomet šie skaičiai būtų didesni – viduje – iki 500 asmenų, o lauke – iki 2000.
Asmeninės šventės: Asmeninėse šventėse viduje leidžiama dalyvauti 2 šeimoms arba ne daugiau nei 5 asmenims iš skirtingų namų ūkių, lauke leidžiama švęsti 10 asmenų. Asmeninėse šventėse dalyvaujančių žmonių su galimybių pasu skaičius neribojamas, jeigu jos organizuojamos išnuomotose tam pritaikytose patalpose, kaip kaimo turizmo sodybos.
Baseinai ir pirtys: Baseinuose be galimybių paso galės lankytis iki 50 asmenų, jei vienam jų užtikrinamas 20 kv. m plotas ir viename baseino takelyje yra ne daugiau kaip 5 asmenys. Pirtyse be galimybių paso gali būti ne daugiau kaip 2 asmenys arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai. Su galimybių pasu lankytojų skaičius baseinuose ir pirtyse bus neribojamas.
Turint galimybių pasą, apgyvendinimo įstaigose viename kambaryje bus galima apgyvendinti ne tik tos pačios šeimos narius. Taip pat su galimybių pasu tampa prieinamos įvairios laisvalaikio pramogos tiek atviroje erdvėje, pvz., plaukiojimas pramoginiais laivais, tiek uždaroje patalpoje, pvz. pažaisti biliardą ar boulingą.
Nuo gegužės 24 dienos galima rengti ekskursijas, kuriose dalyvauja ne daugiau kaip 25 asmenys (neįskaičiuojant gido), užtikrinant dalyvių išankstinę registraciją. Tam galimybių pasas nereikalingas.
Galimybių pasas taip pat leis į darbą grįžti darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu.