Drobiškių dvaras gelbėjamas nuo sunykimo

Nors medinis, XIX a. statytas, į Kultūros vertybių registrą įtrauktas Drobiškių dvaras Jonavos rajone yra vienas unikaliausių medinės architektūros pastatų Kauno regione, jis ilgą laiką nyko. Dvaro šeimininkė – Jonavos rajono savivaldybė – kelis kartus jį pardavinėjo aukcione. Tačiau atokioje vietoje, šalia sunkiai pravažiuojamo kelio esantis ir gana apverktinos būklės pastatas pirkėjų nesudomino, skelbia Kultūros paveldo departamentas.
Drobiškių dvaras
Drobiškių dvaras / KPD nuotr.

Pernai Jonavos metas Mindaugas Sinkevičius ir savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas su KPD direktoriumi Vidmantu Bezaru tarėsi, kaip gelbėti medinį paveldą.

Anksčiau Jonavos rajono savivaldybė KPD prašė panaikinti avarinės būklės dvaro teisinę apsaugą. Su tuo paveldosaugininkai nesutiko, siūlė dvarelį perkelti į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, tačiau savivaldybė nerado perkėlimui reikiamos sumos – daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Neseniai Drobiškių dvarą savivaldybei pavyko parduoti. Šiuo metu dvarą nupirkusi UAB „Paskolų administravimas“ nupirktą dvarą savo lėšomis tvarko.

Drobiškių dvaro sodybos fragmentų dvarininko name (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33009), Drobiškių kaime, Žeimių seniūnijoje, Jonavos rajone, tvarkybos darbai vykdomi pagal suderintą Neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų aprašą, kurį parengė atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Gintautas Karvelis. Užsakovas UAB ,,Paskolų administravimas”.

Neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų metu numatytas pastato konstrukcijų parėmimas, suveržimas, laikinas sustiprinimas ir kitoks esamos padėties stabilizavimas. Šie darbai – būtinoji pirminė dvarininko namo tvarkybos darbų dalis, be kurios neįmanoma tolimesnė statinio tvarkyba.

KPD direktoriaus 2021 m. sausio 12 d. įsakymu Drobiškių dvaro sodybos fragmentai inicijuoti skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Drobiškių dvaro sodybos fragmentai yra regioninės reikšmės kompleksinis kultūros paveldo objektas, kuriam Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009 m. rugpjūčio 26 d. aktu nustatė vertingųjų savybių pobūdį – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą retas).

KPD nuotr./Drobiškių dvaras
KPD nuotr./Drobiškių dvaras

Drobiškių dvaro sodybos fragmentai yra senoje dvarvieteje, XIX a. pirmoje pusėje sukurtos Svolkenų sodybos reliktas. Dvaro sodybos fragmentus sudaro apie XIX a. vid. statytas ar perstatytas ir XIX a. pab. – XX a. pr. tvarkytas dvarininko namas bei apie 1930 m. pastatytas svirnas. Sodyba siejama su žymiu XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės architektu, kelininku ir tiltų projektuotoju Vaclovu Michnevičiumi (1866-1947). Architekto motina buvo Drobiškių dvaro Svolkenų šakos atstovė. Architektas dažnai lankydavosi dvare.

Komplekse tūriu ir dydžiu dominuoja dvarininko namas – vidutinio bajoro XIX a. ponų namo pavyzdys. Pastatas medinis, stačiakampis, su pusvalminiu stogu. Pagrindinio simetriško fasado centre yra puošnus su keturiomis kolonomis ir portiku atviras prieangis. Kolonos medinės su kaneliūromis. Pastate yra du įėjimai: pagrindinis pro portiką į priemenę ir ūkinis – vakariniame gale į ūkinį koridorių. Pastato išplanavimas sudėtingas: pagrindinis įėjimas į nedidelę priemenę, iš kur buvo patenkama į buvusią „garderobinę“ ir „gerojo galo“ patalpas – šokių salę, kurioje stovėjo fortepionas, veidrodis iki lubų, laikrodis, sofa ir kėdės. Vienoje iš patalpų buvo didysis valgomasis, svečių kambarys, kurio kampe stovi (išlikusi) baltų koklių krosnis.

KPD nuotr./Drobiškių dvaras
KPD nuotr./Drobiškių dvaras

Kitoje patalpoje buvo mažasis valgomasis, kur valgydavo šeimyna. Dar vienas nedidelis kambarėlis buvo ponaičio. Amfilada buvo galima patekti į ponų miegamąjį. Mažas kambariukas buvo naudojamas vaistų sandėliukui. Viename iš kambarių buvo kanceliarija – pono darbo kambarys, kuriame valgė šeimos nariai ir ponas darbininkams nurodydavo darbus. Dar vienoje patalpoje buvo virtuvė su kampe stovinčia duonkepia krosnimi. Iš kanceliarijos į miegamąjį buvo nedidelis langelis, per kurį paduodavo maistą. Iš virtuvės su plūkto molio grindimis buvo galima patekti į priestatą, kur gyveno tarnaitė. Virtuvės viduryje išmūrytas didysis kaminas – virenė.

Pastato sienos tąšytų rąstų, iš lauko apkaltos vertikaliai. Apkalimo juostas viršuje apjungia lankeliais drožinėta lenta. Stogas stulpinės – gegninės konstrukcijos. Langai su langinėmis. Langų apatinė ir viršutinė prikaltės drožinėtos. Pagrindinės lauko durys dvivėrės, eglute sukaltų lentų, su ovalia užšaunama akele ir viršlangiu. Ūkinio įėjimo durys – įsprūdinės, vienvėrės, dviejų varstomųjų dalių (apatinės ir viršutinės) su ovalia akele, pro šias duris koridoriumi buvo patenkama į kaminą – virenę. Po pastatu yra rūsys skaldytų akmenų ir plytų mūro sienomis, su skliautinėmis nišomis jose. Priešais dvarininko namą plyti buvusio parterio erdvė.

Vykdant dvarininko namo neatidėliotinus avarijos grėsmės pašalinimo darbus atsidengė kultūros paveldo objekto vertingi elementai ir dalys, pvz., ąžuolinis statinio apatinis vainikas, galimai 200 metų senumo; duryse išlikusios kaltinės vinys; ąžuolinės sąvaržos; skelto lazdyno sienų sutvirtinimas; polichromijos fragmentai. Pastato PV ir R patalpose išlikusios trys karūnomis, karnizais ir mentėmis dekoruotos glazūruotų koklių krosnys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų