Livae Nanjikana ir Junior Qoloni išplaukė iš savo gimtųjų Solomono salų, tačiau vanduo juos nunešė iki pat Papua Naujosios Gvinėjos krantų, rašo „Vice News“.
Du vyrai rugsėjo 3 d. rytą įlipo į savo nedidelę 60 arklio jėgų motorinę valtį ir išplaukė iš Mono salos, esančios Saliamono salų vakaruose. Jų tikslas buvo Noro miestas Naujosios Džordžijos saloje už maždaug 200 km. Tačiau atšiaurios oro sąlygos nubloškė juos nuo kurso, ir galiausiai jie jau plaukė visiškai priešinga kryptimi.
„Susidūrėme su blogu oru – stipriu lietum, storais tamsiais debesimis ir stipriu vėju, – „Solomon Islands Broadcasting Corporation“ pasakojo L.Nanjikana. – Nematydama jokių salų, nusprendėme išjunti variklį ir plūduriuoti, vis dar turėjome kažkiek degalų.“
Pirmąsias devynias dienas vyrai maitinosi apelsinais, kuriuos buvo pasiėmę į kelionę. Tuomet dar 20 dienų jų gyvybę palaikė tik kokosai. Kai tik jie pamatydavo vandenyje plūduriuojantį kokosą, įjungdavo valties variklį ir jį ištraukdavo. Praskeldavo jį arba inkaru, arba nedideliu turėtų kirveliu.
Kad turėtų ką gerti, jie rinko lietaus vandenį į turėtą medžiagą. Per kelias dienas jie sugebėjo ir pasidaryti šiokį tokį stiebą su bure – iš irklų ir medžiagos. Tuomet plaukė ten, kur nešė juos vėjas.
Jūroje praleidę jau 29 dienas, Nankijana ir Qoloni galiausiai pastebėjo žveją. Kaip paaiškėjo – jau netoli Naujosios Britanijos krantų Papua Naujojoje Gvinėjoje. Žvėjas juos pargabeno į krantą. Nebegalinčius paeiti juos teko jau nunešti į Pomio miestą. Į civilizaciją jie grįžo spalio 2 d.
Jėgas atgauna jie dar Papua Naujojoje Gvinėjoje ir laukia, kol bus pargabenti namo.
„Nežinojome, kur buvome, bet nesitikėjome, kad tai bus jau kita šalis“, – Nanjikana sakė „The Guardian“, visą patirtį apibūdinęs kaip baisią. Tačiau Nankijana įžvelgė ir kitą pusę. Mėnuo jūroje, anot jo, buvo ir maloni pertrauka nuo kasdienybės pasaulinės pandemijos sąlygomis ir neblogas būdas nuo viso to pabėgti.
„Neturėjau jokio supratimo, kas vyksta, kai buvau jūroje. Negirdėjau nei apie COVID, nei apie ką nors kitą, – sakė ji. – Laukiu grįžimo namo, bet visgi tai buvo maloni pertrauka nuo visko.“
